Ištisus dešimtmečius vyriausybės priima minimalaus darbo užmokesčio įstatymus draudžiančius mokėti žemesnius nei nurodyto lygio atlyginimus. Minimalaus atlyginimo politikos šalininkai teigia, kad tokie įstatymai yra ypač palankūs žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, mažumoms, jaunimui ir bedarbiams.
Ši minimalaus darbo užmokesčio nustatymo politikos analizė pateikia skirtingus ekonomikos modelius vertinant minimalaus darbo užmokesčio įstatymų poveikį ir tiria minimalaus atlyginimo nustatymo įtaką šešioms ES narėms Rytų Europoje (Čekija, Vengrija, Lietuva, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija).
Rezultatai atskleidžia, kad minimalus atlyginimas nėra vaistas nuo skurdo, nes užuot mažinęs pajamų skirtumus, per aukštas minimalaus darbo užmokesčio lygis apriboja įsidarbinimo galimybes ir atneša dar daugiau žalos. Dėl šios priežasties ekonominės politikos formuotojai turėtų atsisakyti minimalaus atlyginimo reglamentavimo politikos ir daugiau dėmesio skirti politikos kryptims, skatinančioms ekonomikos augimą.
Visą darbą anglų kalba rasite ČIA.
