Ekspertizė dėl papildomo cigarečių apmokestinimo

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos dėl mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. viii-1183 2, 5, 10 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. viii-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. ix-1607 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.

 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. viii-1183 2, 5, 10 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. viii-2025 3 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. ix-1607 3 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus (toliau – projektai) ir teikia šias pastabas.

Aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą galima finansuoti ir neįvedant mokesčio už aplinkos teršimą tabako gaminių atliekomis

Konkretaus mokesčio pajamų tikslinis panaudojimas yra sveikintinas dalykas. Lietuvoje tai yra iš dalies taikoma kuro akcizo atveju, dalis kurio pajamų yra naudojama Kelių plėtros ir priežiūros programai. Tai galima būtų įgyvendinti ir tabako akcizų atveju, panaudojant tabako akcizo pajamas Aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Todėl, jei yra norima skirti daugiau lėšų aplinkos tvarkymui, naujo mokesčio įvedinėti nereikia.

Nėra garantijų, kad mokesčio pajamos bus panaudotos būtent cigarečių vartojimo pasėkmių – nuorūkų – šalinimui

Atkreipiame dėmesį, kad Savivaldybių  aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, kaip ir reglamentuota atitinkamo įstatymo, net negali skirti surinktų lėšų nuorūkų surinkimui ir šalinimui. Įstatymo 4 str. vienareikšmiškai numato baigtinį programos lėšų panaudojimo veiklų sąrašą, į kurį nuorūkų surinkimas ir šalinimas vienareikšmiškai nepatenka.

Net jei įstatymo 4 str. būtų galima interpretuoti kaip leidžiantį lėšas naudoti nuorūkų šalinimui, įstatyme reikėtų įpareigoti savivaldybių administracijas lėšas būtent tam ir naudoti. Priešingu atveju, egzistuoja nemaža tikimybė, kad mokesčio lėšos bus panaudotos kitiems tikslams.

Papildomas cigarečių apmokestinimas padidintų nelegalių cigarečių vartojimą

Nelegalių (kontrabandinių) cigarečių rinka Lietuvoje yra didelė. Naujausiais turimais duomenimis, ji siekia 28 proc. visos cigarečių rinkos Lietuvoje. Pagrindinė nelegalių cigarečių paplitimo priežastis yra aukštas tabako gaminių apmokestinimas Lietuvoje. Legaliame vidutinės kainos (2,46 Eur) cigarečių pakelyje mokesčiai (akcizas ir PVM) sudaro 79 proc. visos mažmeninės kainos, t.y. 1,95 Eur. ES mastu, lyginant su gyventojų pajamomis, cigaretės Lietuvoje ir taip yra labai brangios (žr. lentelę žemiau).

1 lentelė. Cigarečių kainų ir pajamų santykis

Cigarečių kainų ir pajamų santykisLLRI skaičiavimais, papildomas cigarečių apmokestinimas padidintų vidutinės kainos legalių cigarečių pakelio kainą nuo 0,20 iki 0,42 Eur (0,44 Eur suinteresuotų institucijų skaičiavimu), o svertinę vidutinę 1000 cigarečių kainą padidintų iki 140 Eur. Tai dar labiau padidintų žmonių motyvaciją rinktis nelegalias cigaretes, mat padidėtų kainos atotrūkis tarp legalių ir nelegalių cigarečių. Šis atotrūkis taip pat yra pagrindinė cigarečių kontrabandos Lietuvoje priežastis. Todėl papildomas apmokestinimas ne tik dar labiau paskatintų žmones rinktis nelegalius tabako gaminius, tačiau ir padidintų kontrabandos ekonomines paskatas.

Siūlome nepritarti įstatymų projektams.