LLRI pastabos ir pasiūlymai dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-815(3)
Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-815(3)[1] (toliau – Projektas) siekia uždrausti vartoti tabaką, tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius (pvz. elektronines cigaretes) daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, vietose, kuriose viešojo maitinimo paslaugos teikiamos pirkėjus aptarnaujant lauko sąlygomis, laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai. Papildomai siūloma įpareigoti juridinį ar fizinį asmenį, kuris yra atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas.
Projektui nepritariame dėl toliau išvardintų priežasčių:
Apribojimai ir reikalavimai nepagrįstai riboja nuosavybės teises
Draudimas rūkyti balkone ar terasoje, jei bent vienas daugiabučio gyventojas prieštarauja tokiam rūkymui, bei reikalavimas, kad pastato administratorius užtikrintų, jog tabako dūmai iš patalpos, kurioje nerūkoma, nepatektų į kitas patalpas, pažeistų žmogaus teises privatumą ir asmeninę nuosavybę. Balkonas ar buto vidus yra ne viešoji, o privati erdvė. Butas nuosavybės teise priklauso tik jo šeimininkams, o jį perkantis žmogus su nuosavybės teise į butą nusiperka ir balkoną ir terasą ir buto viduje esančias patalpas.
Primename, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai) ir pastato bendrojo naudojimo patalpos (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams). Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad bendrosios yra tik balkonus laikančios konstrukcijos arba bendrojo naudojimo balkonai. Todėl jokiu būdu balkonų negalima laikyti bendrojo naudojimo patalpomis. Projekto rengėjai negali neteisingai interpretuodami įstatymų priimti naujo asmenų konstitucinių teisių apribojimo, kadangi balkonai ir terasos nėra viešoji erdvė, o buto viduje esančios patalpos yra privačios.
Toks apribojimas, mūsų nuomone, prieštarautų Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintam principui, saugančiam žmogaus privatumą bei Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui. Konstitucinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisė gali būti varžoma tik kai tai būtina siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus, ir tik paisant proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m.sausio 6 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).
Apribojimas yra neproporcingas
Projekto rengėjai nenurodo pakankamai argumentų, kodėl turėtų būti apribojamas rūkymas asmenims priklausančiuose balkonuose ar terasose, jei tam prieštarauja bent vienas daugiabučio gyventojas. Susidarytų tokia situacija, jog vienas gyventojas galėtų nuspręsti kaip visi likę daugiabučio gyventojai turėtų elgtis su savo nuosavybe. Pavyzdžiui, 9 aukštų name, kuriame yra keturios laiptinės, pirmos laiptinės, pirmo aukšto gyventojas galėtų uždrausti rūkyti ketvirtos laiptinės devinto aukšto gyventojui, kurio langai būtų į priešingą pusę, nei pirmo aukšto gyventojo.
Proporcingumo principas reikalauja, kad tik įrodžius, jog be siūlomų pakeitimų nebūtų galima užtikrinti žmonių interesų apsaugos, galima priimti žmonių teises ribojančius sprendimus. Kadangi Projekto autoriai neargumentuoja, kaip būtent tokiais sprendimais būtų užtikrinama žmonių interesų apsauga, tokie siūlymai galimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui. Papildomai, Pasaulio Sveikatos Organizacijos tabako kontrolės konvencijos 8 straipsnio 2 dalis[2] rekomenduoja drausti rūkymą viešose vietose, tačiau nieko neužsimena apie rūkymo draudimą taikyti privačioms erdvėms. Tai leidžia manyti, kad siūlomas reguliavimas yra griežtesnis, nei minėta konvencija, o tai leidžia abejoti reguliavimo pagrįstumu.
Bendrijos pačios gali nustatyti, kuriose teritorijose gali būti rūkoma, kuriose – ne
Projektu siūloma uždrausti rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) privačios nuosavybės objektuose: balkonuose ir terasose, vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis. Atkreipiame dėmesį, kad šie draudimai būtų taikomi privačios nuosavybės objektams. Tokiu būdu Projektas didžiąja dalimi reglamentuoja elgesį ne valstybinės ar viešos nuosavybės objektuose, o draudžia konkretų elgesį privačios nuosavybės objektuose.
Tokiu Projektu valdžia nepagrįstai kišasi į bendruomenių gyvenimą. Dabar galiojančiame teisiniame reguliavime (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatyme) yra numatyta galimybė pačioms daugiabučių namų bendrijoms spręsti, ar jų name ir aplinkinėje teritorijoje galima rūkyti. Tokia galimybė labiau atitiktų žmonių poreikius. Vienos bendrijos galėtų nuspręsti, kad jų teritorijose išvis negali būti rūkoma, kitos, priešingai, galėtų leisti rūkyti. Nėra priežasties, kodėl valstybė turėtų visoms bendruomenėms taikyti vienodą standartą. Kadangi bendrijos yra pajėgios pačios nustatyti tokius standartus ir užtikrinti jų laikymąsi, tokio apribojimo įvedimas pažeistų subsidiarumo principą.
Nenumatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas
Projekto rengėjai nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio išvados (numatytos LR Teisėkūros pagrindų įstatyme), kiek šio reguliavimo užtikrinimas kainuos savivaldybei ir teisėsaugai įgyvendinant Projekte nustatytus ribojimus.
Neaiškios formuluotės Projekte
Įstatymo projekte siūloma, kad būtų draudžiama vartoti tabaką, tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius „laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai“. Papildomai siekiama įpareigoti, kad „juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas“. Projekto rengėjai nepaaiškina, kas yra „laisvalaikio praleidimo vietos lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai“, kas yra „pastatas, kuriame rūkoma“ bei kokias teises turės pastato administratoriai, norėdami užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas.
Dėl šių priežasčių nepritariame Projektui ir siūlome jį atmesti.
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/acbab690f3c311e89d4ad92e8434e309?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=c1401dbc-797e-4a39-b4d3-902624579f9b
[2] https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/42811/9241591013.pdf;jsessionid=FCA929AD21DD4D357333D8FE3C360021?sequence=1
