Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 182 straipsniu projekto Nr. 17-10219 (toliau – Projektas)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Projektą ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Be kitų pakeitimų, Projektu siūloma:
- didinti bendrą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų;
- atsisakyti papildomo NPD už vaikus, kartu pereinant (kitų teisės aktų pakeitimais) prie tikslinių vaiko išmokų, kurios būtų mokamos visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų;
- naikinti įsigyjant verslo liudijimą sumokamo fiksuoto pajamų mokesčio ,,grindis”, paliekant visas fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teises, įskaitant galimas lengvatas atskiroms gyventojų grupėms, savivaldybėms;
- iki 20 tūkstančių eurų mažinti šiuo metu taikomą 45 tūkstančių eurų apyvartos ribą, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu (įsigyjant verslo liudijimą);
- individualios veiklos apmokestinimo lygį reguliuoti mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, t.y. taikant mokesčio kreditą, kurio dydis būtų apskaičiuojamas pagal Projekte nustatytas formules, kurias pritaikius būtų pasiekta, kad tais atvejais, kai individualios veiklos pelnas neviršija 10 000 eurų per metus, jis faktiškai būtų apmokestinamas 5 procentais; kai metinis pelnas viršija 10 000 eurų per metus, jam taikomas efektyvus pajamų mokesčio tarifas palaipsniui kiltų, kol pasiektų toliau jau nekintantį 15 procentų nominalų tarifą ties 30 000 eurų per metus.
Siūlome gyventojų, auginančių vaikus, pajamoms ir toliau taikyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, o nepasiturinčias šeimas remti taikant pajamų ir turto testą.
Dėl NPD didinimo ir papildomo NPD už vaikus atsisakymo
Pritariame siūlymui didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau nepritariame siūlymui atsisakyti papildomo NPD už vaikus ir pereiti prie išmokos vaikui mokėjimo visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų ir padidinti šios išmokos dydį (išmoką vaikui didinant iki 30 eurų per mėn.), kuris yra numatytas kitais teisės aktų pakeitimais.
Nors dėl papildomo NPD už vaikus pakeitimo tiesiogine išmoka gyventojų pajamos „į rankas“ ir nepasikeistų, manome, jog toks pakeitimas sukeltų nepageidautinų pasekmių: parama šeimoms būtų skiriama netaikant pajamų ir turto testo, tad net labiausiai pasiturintys gyventojai galėtų gauti išmoką už vaikus. Augant jų mokesčių naštai (dėl panaikinto papildomo NPD), ji būtų pakeista paramos priemone.
Socialinės politikos tendencija, nukreipta ne į reikalingą pagalbą labiausiai stokojantiems, o į perskirstymo didinimą (kas ir būtų daroma papildomą NPD pakeitus tiesiogine išmoka), formuoja didesnės Lietuvos gyventojų dalies išlaikytinių mentalitetą.
Dėl verslo liudijimo mokesčio „grindų“ naikinimo ir taikomos apyvartos ribos sumažinimo
Pritariame įsigyjant verslo liudijimą sumokamo fiksuoto pajamų mokesčio ,,grindų” naikinimui, tačiau nepritariame siūlymui iki 20 tūkst. eurų mažinti šiuo metu taikomą 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu (įsigyjant verslo liudijimą).
Verslo liudijimai yra paprasta ir patogi veiklos forma, leidžianti legalizuoti fizinių asmenų vykdomą ekonominę veiklą. Pasiūlymu naikinti verslo liudijimo mokesčio „grindis“ bus padidintas šios veiklos formos patrauklumas. Tačiau ribos, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, sumažinimas nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų savo esme visiškai prieštarauja verslo liudijimo mokesčio „grindų“ panaikinimui. Dėl ribos sumažinimo daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, t. y., apie 10 proc. visų verslo liudijimus įsigijusių gyventojų patirtų didesnę mokestinę naštą.
Atkreiptinas dėmesys, jog 20 tūkst. eurų metinės arba 1667 eurų mėnesinės pajamos yra ne žmogaus, kuris verčiasi su verslo liudijimu, pelnas, o tik jo pajamos, gautos pardavus prekes ar paslaugas. Iš šių pajamų dirbantis su verslo liudijimu dar privalo kas mėnesį sumokėti apie 132 eurų Sodros ir privalomo sveikatos draudimo įmokas. Jei asmuo turi su prekių ar paslaugų teikimu susijusių išlaidų (tokių, kaip žaliavų įsigijimas, transporto išlaidos ir pan.), jo ekonominės veiklos tikrasis pelnas yra gerokai mažesnis.
Siūlome palikti šiuo metu galiojančią 45 tūkstančių eurų apyvartos ribą, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu.
Dėl individualios veiklos apmokestinimo
Įvedus siūlomus pakeitimus, net ir taikant mokestinį kreditą, daliai asmenų, kurių pajamoms iki šiol buvo taikomas 5 proc. GPM tarifas, mokestinė našta padidės. Dėl šio padidėjimo tikėtinas dalies jų pasitraukimas į šešėlį.
Dėl šios priežasties siūlome atlikti šio mokestinio pakeitimo poveikio vertinimą.
