Dėl Juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5014 (toliau – Projektas)
Seimo narių grupė siūlo pusei metų įteisinti supaprastintą įmonių likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) tvarką. Pagal ją galėtų būti likviduojami juridiniai asmenys, kurie 5 metus nevykdo veiklos arba daugiau negu 5 metus turi likviduojamos įmonės statusą.
Juridinis asmuo ir (ar) jo kreditoriai turi teisę per tam tikrą laiką pateikti prieštaravimą Registro tvarkytojui, tačiau prieštaravimas turi būti motyvuotas. Tai suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi diskreciją vertinti prieštaravimo pagrįstumą ir vienašališkai spręsti priverstinai likviduoti bei išregistruoti juridinį asmenį arba ne – net jeigu pats įmonės savininkas išreiškia prašymą įmonės nelikviduoti. Be to, pagal siūlomą įstatymą likviduotam ir išregistruotam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausęs turtas nuo to momento, kai juridinis asmuo išregistruojamas iš Registro, tampa bešeimininkiu turtu, kuris perduodamas naudoti, valdyti ir disponuoti valstybei.
Siūlomas reguliavimas paneigia Konstitucijos garantuojamą nuosavybės teisę ir teisinės valstybės principą, neatitinka Lietuvos įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę. Siūlomi pakeitimai neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo ir pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principų, nes Projektu nėra sprendžiamos pagrindinės problemos priežastys, nesvarstomos reguliavimo alternatyvos, paneigiamos pamatinės asmenų teisės ir laisvės.
Dėl atitikties teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principams
Poreikį priimti Projektą Seimo nariai grindžia tuo, kad 2019 m. daugiau negu 31 proc. visų juridinių asmenų per 5 paskutinius metus nebuvo atnaujinę duomenų ir tai iškreipia Registro administruojamus duomenis. Tačiau pamatinė problema ar jos ištakos yra ne duomenų neatitikimai, o tai, kad šiuo metu taikoma sudėtinga įmonių likvidavimo ir išregistravimo procedūra, dėl kurios įmonių savininkams įmonės likvidavimas ir išregistravimas reikalauja daug sąnaudų. Savininkams labiau apsimoka tiesiog neteikti duomenų. Todėl siūlomas reguliavimas nėra tikslingas ar efektyvus, nes nespręs problemos ištakų, o po pusės metų, kai nustos galioti įstatymas, ilgainiui vėl „prisikaups“ veiklos nevykdančių arba duomenų neteikiančių įmonių. Atsižvelgiant į tai, kokios procedūros taikomos įmonių likvidavimui ir išregistravimui, pagrįsta manyti, kad bent dalis įmonių savininkų būtų linkę ir gebėtų patys išregistruoti įmones, jeigu tai reikalautų mažiau laiko ir kitų išteklių. Tam reikalinga peržiūrėti taikomas procedūras ir lengvinti išregistravimo procedūras, o ne leisti Registro tvarkytojui vienašališkai likviduoti įmones. Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu pažeidžiamas teisėkūros efektyvumo principas, nes iniciatoriai nesvarsto alternatyvų, dar daugiau – be objektyvių argumentų ir duomenų siūlo įtvirtinti griežčiausią nuosavybės teisių apribojimą – įmonės likvidavimą ir jos turto nacionalizavimą.
Dėl atitikties teisėkūros pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principui
Projektu siūloma išspręsti ir juridinio asmens turtinius klausimus. Pagal Projektą visas „supaprastinta tvarka“ likviduotos įmonės turtas automatiškai taptų bešeimininkiu, tačiau juo naudotųsi, disponuotų ir turtą valdytų valstybė. Taip įtvirtinamas likviduojamų ir išregistruojamų juridinių asmenų turto nacionalizavimo mechanizmas vien tuo pagrindu, kad įmonė tam tikru laikotarpiu nevykdė veiklos. Pažymėtina, kad Registro tvarkytojui priėmus sprendimą likviduoti ir išregistruoti įmonę, jos turtas iškart pereina valstybės žiniai, nepriklausomai nuo to, ar: (i) yra žinomas įmonės savininkas (-ai); (ii) Registro tvarkytojo sprendimas likviduoti įmonę yra apskųstas teismui.
Šiuo aspektu paneigiama likviduojamos įmonės savininko Konstitucija garantuojama nuosavybės teisė. Nors nuosavybės teisė nėra absoliuti, jos ribojimas yra kraštutinė priemonė, kuri galima tik dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Bet kuriuo atveju, ribojimu negali būti paneigiama nuosavybės teisės esmė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Projekto rengėjai nepateikia priežasčių, kodėl turto perleidimas valstybei yra būtinas visuomenei, be to, tai būtų visiškas nuosavybės teisės paneigimas. Konstitucija numato savininkui galimybę naudotis ir disponuoti savo turtu (įmone) nepažeidžiant įstatymų, tačiau niekur teisės aktuose nėra numatyta pareiga įmonei vykdyti veiklą. Papildomai pažymėtina, kad pagal Civilinį kodekso 4.57 str. 1 d. bešeimininkiu laikomas toks daiktas, kuris neturi savininko arba jis yra nežinomas. Su šiais objektyviais pagrindais, o ne su įmonės veiklos nevykdymu bei likvidavimu, siejamas turto statusas.
Dėl poveikio biudžetui ir numatomo poveikio vertinimo
Projekto iniciatoriai nenumato, kad Projekto įgyvendinimui reikės biudžeto lėšų, teigiama priešingai – lėšų bus sutaupyta, nes valstybei nereikės administruoti veiklos nevykdančių įmonių. Tačiau Projekte tiesiogiai numatytos papildomos kompetencijos ir pareigos Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Muitinės departamentui ir pačiam Registro tvarkytojui, kuris ne tik apdorotų informaciją ir priimtų sprendimą dėl likvidavimo, bet vertintų valstybės institucijų duomenis, taip pat įmonių savininkų, kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų prašymus ir pastabas.
Antra, Teisėkūros pagrindų įstatymu reikalaujama, kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įteisinti itin plačią Registro tvarkytojo diskreciją ir tokius sprendimus, kuriais paneigiama nuosavybės teisė, svarstytina, ar nebuvo reikalinga atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.
Apibendrinant,sudėtingas juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo procedūras siekiama išspręsti gyventojų pamatinių teisių sąskaita. Būtina išsiaiškinti konkrečias problemų priežastis ir kryptingai spręsti veiklos nevykdančių ir nelikviduojamų įmonių problemas: supaprastinti ir kiek įmanoma labiau skaitmenizuoti procedūras, užtikrinti „vieno langelio“ principo veiksmingumą ir atsisakyti visų nebūtinų žingsnių bei papildomų kaštų.
