Ž. Šilėnas. MMA – ne sprendimas, o žaidimas

Valdžia po truputį vis didina minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo spalio MMA gali didėti 35 litais „ant popieriaus“, su visais mokesčiais – 46 litais, o žmogui „į rankas“ – 25 litais. Priežastis? Rimtų nėra ir nepateikiama. Viena sklandanti mintis – apvalus skaičius gražiau atrodys. Sutikite, tai labai jau nerimta. Ypač kai įsivedinėjant eurą žadama bausti visus, kurie kainas suapvalins iki gražesnių sumų.

Tiesą pasakius MMA didinimas sukuria paradoksą. Kaip gali kai kurios kainos nepakilti nei per vieną centą, jei didinamas MMA? Jau ir taip, kainų užšaldymas yra nenatūralus reiškinys ekonomikoje, kur viskas visada keičiasi. Lyg specialiai norėdama pasunkinti situaciją, Vyriausybė dar ir ketina padidinti MMA.

Ar MMA – tik verslo problema?

MMA nėra vien tik verslo problema. O fabula, kad žmonės uždirba MMA, nes verslininkai yra „skūpūs“ yra neteisinga. Nemažai MMA gaunančių dirba būtent viešajame sektoriuje. Tad jei valstybė nėra „skūpi“ ir nori didinti mažiausiai uždirbančių viešajame sektoriuje atlyginimus, ji gali tai padaryti ir nedidindama MMA. Užtektų poros paprastų teisės aktų.

Taip pat verta prisiminti, kad MMA yra mokama ir iš savivaldybių biudžetų. Bet liepus mokėti didesnę MMA, savivaldybėms pajamų staiga nepadaugėja. O nemažai savivaldybių ir taip jau yra prasiskolinusios. Tam, kad išmokėtų 35 litais „ant popieriaus“ ir 25 litais „į rankas“  didesnį atlyginimą, savivaldybė turi išleisti 46 litus. Iš jų savivaldybei per gyventojų pajamų mokestį „grįš“  tik 7-8 litai.

Ar kelti MMA yra geriausias būdas padėti mažiau uždirbantiems?

Visi norėtų, kad žmonės uždirbtų daugiau, tačiau MMA neišspręs mažų atlyginimų problemos.

Pirma, tik nedidelė dalis, t. y. apie dešimtadalis dirbančių pilną darbo dieną, uždirba MMA. Neatmestina galimybė, kad dalis žmonių, deklaruojančių, kad dirba nepilną darbo dieną, dalį pajamų gauna nelegaliai, nemokant mokesčių. Tad į kurią pusę – legalių ar nelegalių atlyginimų link – šias svarstykles pastūmės MMA didinimas?

Antra, mažai uždirbančių žmonių padėtį galima pagerinti ne keliant MMA, o MMA tiesiog neapmokestinant. Dabar MMA uždirbantis žmogus „į rankas“ gauna 850 litų, o jo darbo vieta kainuoja apie 1300 litų. Neapmokestinus MMA gyventojų pajamų mokesčiu, žmogus gautų 65 litais „į rankas“ daugiau. Sumažėtų ir noras mokėti „vokelius“.

Išgirdę, kad dešimtadalis žmonių gauna MMA, turbūt ne vienas įsivaizduoja, kad ekonomikoje yra žmonių, kurie visą gyvenimą gauna MMA. Bet ekonomika ir žmonės nėra sustingęs paveikslas. Įsivaizduokite laiptais aukštyn lipančių žmonių eilę. Nufotografavus tokį vaizdą, nuotraukoje pamatytume, kad dalis žmonių yra ant apatinio laiptelio. Tuos pačius laiptus nufotografavę akimirka vėliau, vėlgi pamatytume, kad dalis žmonių yra ant apatinio laiptelio. Bet tai jau bus kiti žmonės. O pirmoje nuotraukoje ant apatinio laiptelio stovėję žmonės, antroje nuotraukoje bus jau užkopę aukščiau.

Panašiai yra ir su atlyginimais. MMA dažnai gauna tie, kas neturi kvalifikacijos, įgūdžių, arba ką tik studijas baigusieji, kurie neturi patirties. O kelias į didesnį atlyginimą yra per įgautą patirtį ir augantį produktyvumą. MMA didinimas yra lyg apatinės laiptų pakopos kilstelėjimas – ant jo užlipti, t. y. iš nedarbo patekti į darbo rinką, tampa sunkiau.

MMA didinimas – politiniai žaidimai vietoje rimtų sprendimų?

Kodėl MMA vis didinama? Pamenate, diskusijas prieš porą metų,  kuomet buvo sakoma, kad MMA ir Darbo kodekso modernizavimas turi eiti kartu? Dabar laukiame jau trečio MMA didinimo, o Darbo kodeksas vis dar tebėra nevykusi Lietuvos TSR įstatymų adaptacija. Lietuvoje dirbti leidžiama lygiai 40 valandų per savaitę, lygiai po 8 valandas per dieną ir taškas.

Planai didinti MMA buvo subrandinti matant, kad ankstesni didinimai ekonomikos žlugimo nesukėlė. Beje, ir neturėjo sukelti, turint galvoje, kad MMA gauna santykinai nedaug žmonių, o auganti ekonomika atlyginimus didina ir be valdžios pastangų. Taip pat buvo tikimasi, kad ūkis ir toliau stabiliai augs. Bet dabar juk reikia įvertinti Rusijos jau paskelbtų sankcijų neigiamą poveikį ūkiui. Beje, ES ir Rusija ko gero apsikeis dar ne vienu sankcijų paketu ir ateityje. Esant tokiai padėčiai didinti MMA ir viešojo sektoriaus išlaidas yra neatsakinga.

Nereikia pamiršti ir artėjančių savivaldos rinkimų. O per rinkimus koalicijos partneriai tampa konkurentais. Neapleidžia mintis, kad MMA didinimas kiekviena proga ir po truputį yra tarsi didžiausio koalicijos partnerio alternatyva gerai nuskambėjusiam „MMA –1509 Lt“ šūkiui.

Taigi, dabartinis MMA didinimas nei padės ekonomikai, nei atneš didelių politinių dividendų. Jis ne tik neišspręs įtampų dėl euro įvedimo, bet atvirkščiai, jas tik pakurstys. Panašu, kad MMA didinimas tapo viešumą garantuojančia politine priemone, kuri nukreipia dėmesį nuo darbo santykių reguliavimo ir kitų rimtų problemų ir dar toliau atitolina jau ir taip vėluojančių sprendimų priėmimą.