Šis tyrimas atliktas remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto įdirbiu nagrinėjant darbo santykių ir bendros ekonominės veiklos reguliavimą. Darbus atliko Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai 2006 m. Lietuvos laisvosios rinkos institutas dėkoja stažuotojai Laurai Thaut, Fulbright stipendininkei Lietuvoje, kurios darbu „Lithuania’s EU Accession and Emigration: Consequences for Long-term Growth“ buvo naudotasi šiam tyrimui atlikti.
Tyrimas pristatytas spaudos konferencijoje ir konferencijoje „Migracijos valdymo strategijos ar tiesiog protingi sprendimai kasdien?“ 2006-04-25.
Tyrimo išvadų sąvadas
1. Įvairiais vertinimais, nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo per 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. 1990–1993 m. didžiausi emigraciniai srautai buvo į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, o nuo 1994 m. – į vakarų valstybes. Po prisijungimo prie ES migrantų srautas išaugo ir per metus gali siekti iki 50 tūkst. Lietuvos gyventojai vieni iš labiausiai migruojančių ES. Pagrindiniai emigrantų taikiniai – Didžioji Britanija, Vokietija, Airija, Ispanija, Švedija. Tiksliai emigruojančių gyventojų suskaičiuoti neįmanoma dėl laisvos migracijos ES viduje režimo, vengimo migruoti oficialiai ir pačios statistikos natūralių ribotumų.
2. Sprendimas migruoti ar nemigruoti yra sąmoningas, tikslingas pasirinkimas, kurio kaip ir kiekvieno žmogaus sprendimo tikslas – keisti mažiau patenkinamą būklę į geresnę. Žmogus veikia, nes jaučia nepasitenkinimą dėl esamos padėties ir tiki galįs pagerinti padėtį darydamas įtaką įvykių eigai.
3. Galutinis žmogaus veikimo tikslas yra patenkinti savo asmeninius troškimus. Individualiai vertinamas tiek gaunamas pasitenkinimas, tiek nepasitenkinimo sąlygos, kurios skatina priimti sprendimą veikti ar ne. Vienodos išorinės sąlygos ar veiksniai individualiai bus vertinami skirtingai. Dėl to, kad žmonės skirtingai vertina vienodas išorines aplinkybes, neįmanoma identifikuoti ir nustatyti baigtinio migracijos priežasčių sąrašo. Kaip ir neįmanoma nustatyti dėsningumo, kokioms išorinėms sąlygoms esant žmonės būtinai priims sprendimą migruoti. Todėl bet kuris migracijos priežasčių išvardijimas sąrašu palieka aplinkybių pavyzdžių, kurios gali paveikti žmogaus apsisprendimo.
4. Migracijos teorijos išskiria bendruosius gyventojų migraciją veikiančius veiksnius: demografiniai, kultūriniai, politiniai, ekonominiai, socialiniai, psichologiniai, saugumo, geografiniai ir kiti veiksniai.
5. Įvairių tyrimų duomenimis, įsidarbinimas ir gaunamos pajamos yra pagrindiniai veiksniai, didinantys migravimo potencialą. Žemą atlyginimą kaip emigracijos priežastį įvardija 90 proc. Lietuvos gyventojų. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje prisijungimo prie ES išvakarėse neatskaičiavus mokesčių buvo 1 149 lt ir jis buvo 9 kartus mažesnis nei Liuksemburge ar Didžiojoje Britanijoje, 6 kartus nei Airijoje ir 3 kartus nei Ispanijoje. Apibendrintas atlyginimų skirtumų atskirose valstybėse lyginimas neįvertina gyvenimo sąnaudų skirtumų, dėl gyvenamosios vietos pakeitimo kintančių poreikių, gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių bei realių gyventojų pajamos gaunamų iš šešėlinės ekonomikos.
6. Nedarbas Lietuvoje iki 2000 m. buvo vienas aukščiausių ES. Didelis nedarbas Lietuvoje, gyventojų nuomone, yra antra pagal svarbą priežastis, skatinanti emigruoti. Per 2005 m. bedarbių skaičius sumažėjo 31 proc.
7. Darbuotojų migraciją skatina darbo jėgos paklausa vakarų Europos valstybėse. Paklausą sukuria mažėjantys vietinės darbo jėgos ištekliai, ypač dėl visuomenės senėjimo. Paklausą siekia patenkinti komercinės įdarbinimo agentūros, neformalūs įdarbinimo tinklai, valstybių vyriausybių programos ar ES darbuotojų mobilumo skatinimo programos. Priimančios valstybės, vertindamos imigracijos naudą savo valstybių ekonomikai, de facto toleruoja nelegalius imigrantus. Šešėlinė ekonomika vakarų valstybėse, sudaranti iki penktadalio BVP, taip pat kuria nelegalios darbo jėgos paklausą.
8. Nagrinėjant, kaip bendrieji veiksniai veikia konkrečius asmenis, migracijos priežastims aiškinti naudojamos asmeninės strategijos. Asmeninės strategijos yra tik atskiri pavyzdžiai, kokius prisitaikymo sprendimus asmenys priima vertindami visiems bendrus – ekonominius, politinius, kultūrinius, tačiau juos individualiai veikiančius veiksnius. Išskiriamos „naujo starto“, pradinio kapitalo sukaupimo, pragyvenimo šaltinio senatvei užsitikrinimo, geresnio išsilavinimo, namų ūkio pajamų diversifikavimo apsisaugant nuo įvairių rizikų, įgūdžių išnaudojimo ar šeimos susijungimo strategijos.
9. Migracijos pasekmių vertinimas susiduria su sunkumais, į kuriuos būtina atsižvelgti ir vertinant migracijos reiškinį, ir, svarbiausia, priimant viešosios politikos sprendimus. Negausios migracijos pasekmės paprastai nevertinamos, taip pat ne visada įmanoma nustatyti, kad konkrečios pasekmės atsirado dėl migracijos. Migracijos pasekmių vertinimas priklauso nuo pasirinkto objekto, kuriam tos pasekmės matuojamos – individui, visuomenei, konkrečiai bendruomenei, valstybei ar atskirai sistemai. Vertinimo rezultatai priklauso nuo vertinamojo laikotarpio – trumpalaikio, vidutinio ar ilgalaikio. Galiausiai tai ar pasekmė teigiama, ar neigiama priklauso nuo visų minėtų veiksnių.
10. Dėl gyventojų emigracijos ir pasitraukimo iš vietinės darbo rinkos žymiai sumažėjo nedarbas. Darbuotojų emigracija ir darbo jėgos pasiūlos mažėjimas sudarė sąlygas žymiai kilti atskirų sektorių darbuotojų atlyginimams ir darbo sąlygoms. Atlyginimų kilimas sietinas ir su darbo jėgos trūkumu ir su emigracijos prevencija. Taip buvo sudarytos sąlygos kilti gyvenimo lygiui likusiems Lietuvoje darbuotojams. Kita vertus, darbo jėgos trūkumas yra auganti našta Lietuvos ekonomikai. Protų nutekėjimo problema kyla dėl išsilavinusių ir profesionalių gyventojų emigracijos į kitą valstybę ir su tuo susijusių prognozių, jog šie asmenys ateityje nebeprisidės prie valstybės ekonominės, kultūrinės, mokslinės ir socialinės plėtros.
11. Gyventojų emigracija veikia Lietuvos demografinę situaciją. Dėl darbingo amžiaus gyventojų emigracijos mažėja asmenų, kurie moka socialinio draudimo įmokas valstybinei socialinio draudimo sistemai. Jeigu dėl emigracijos atsiradusio darbo jėgos trūkumo nebegalės užpildyti esantys bedarbiai ar technologijos, gali lėtėti ekonomika, socialinio draudimo sistema nebesurinks pakankamai pajamų.
12. Viena iš galimybių darbo jėgos trūkumui mažinti yra imigracija. Pagrindiniai darbuotojų imigracijos į Lietuvą trukdžiai yra administraciniai apribojimai taikomi ne ES šalių piliečiams. Įmonėms įsivežti leidžiama tik tuos darbuotojus, kokių nėra Lietuvoje. Šio reikalavimo turėtų būti išvis atsisakyta arba leidimo išdavimo laikas turėtų būti iš esmės sutrumpintas.
13. Viešosios ekonominės politikos atžvilgiu būtina nagrinėti tas sritis, kurios labiausiai veikia individo galimybes siekti geriausio savo skirtingų ir individualių poreikių patenkinimo. Diskusijoje apie valstybės priemones taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad tik dalis veiksnių, darančių įtaką migracijos sprendimams, yra valdžios kompetencijos ribose ar yra valdžios priemonėmis paveikios.
14. Pagrindinis žmogaus gyvenimo šaltinis yra darbas ir iš jo gaunamos pajamos, o valstybės politika nustato įvairias taisykles, kaip dirbti, mainytis darbo rezultatais ir pan. Rinka, tenkindama vartotojų poreikius per konkurenciją ir per ieškojimo procesą, nuolat randa būdų, kaip geriau sumažinti nepasitenkinimą esama padėtimi. Valdžia turi tai palikti rinkos jėgoms ir turi nevaržyti rinkos galimybių atrasti ir tenkinti vartotojų poreikius.
15. Aktyvios migracijos kontrolės priemonės, pvz., įvairūs atvykimo, išvykimo ar kiti judėjimo apribojimai, kvotos, apribojimai piniginiams srautams ar kt., tik didina migracijos sąnaudas, su tuo susijusią riziką ir sudaro prielaidas didėti nelegaliai migracijai – žmonių vežimui kontrabanda ar prekybai žmonėmis.
16. Emigracijos mažinimui būtina imtis švietimo reformos. Pirmiausia dėl to, kad nelanksti valstybinio švietimo sistema silpniau reaguoja į rinkos pokyčius, kokių ir kokios kokybės specialistų reikia darbo rinkai, todėl atsiranda darbo rinkos poreikių ir parengtų specialistų galimybių nesuderinamumas; antra, švietimo sistema atskirais atvejais negali konkuruoti teikiamų paslaugų kokybe su užsienio universitetais. Viešai finansuojamas ir teikiamas švietimas mažina galimybes paslaugų gavėjams prisitaikyti ir gauti rinkos pageidaujamų įgūdžių.
LLRI rekomendacijos
o Nekelti politinio tikslo visomis priemonėmis stabdyti emigraciją, vertinti ją kaip asmeninės laisvės siekti savo gerovės išraišką, ir individualų, subjektyvų pasirinkimą, nors ir veikiamą bendrų ekonominių, kultūrinių, politinių, socialinių ar kitų veiksnių.
o Sudaryti galimybes Lietuvos gyventojams gauti didesnes pajamas, taip šalinant pagrindinę valstybės priemonėmis pasiekiamą migracijos priežastį. Šiam tikslui pasiekti reikia mažinti verslo ir darbo reguliavimą, sudaryti galimybes žmonėms patiems lengviau verstis ir mokėti mažesnius mokesčius.
o Švietimą, kaip vieną iš svarbiausių sričių įtakojančių darbo rinką, orientuoti ne į institucijas, o vartotoją, ir nediskriminuoti privataus švietimo.
|
Valstybės ekonominės politikos sritys stabdančios darbo vietų kūrimą ir gyventojų pajamų didėjimą
|
LLRI rekomendacijos
|
|
Švietimo sistema – orientuota į kiekybę ir institucijas bei valstybės vaidmenį visuose švietimo aspektuose.
|
Aukštojo mokslo srityje sukurti sąlygas, kai viešai gaunamos švietimo paslaugos gavėjas moka ir žino tikrąją paslaugos kainą;
sudaryti nediskriminacines sąlygas privatiems ir valstybiniams paslaugos teikėjams;
švietimo finansavimą grįsti krepšelio, o ne instituciniu principu.
|
|
Nors įmonių pelnas apmokestintas santykinai nedideliu tarifu, tačiau apmokestinimo aplinka nestabili. Tai iliustruoja įvestas solidarumo mokestis.
|
Panaikinti solidarumo mokestį; užtikrinti stabilią mokestinę aplinką; neapmokestinti reinvestuojamų pajamų.
|
|
Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje vienas aukščiausių Europoje – 33 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas ir 33 proc. socialinio draudimo mokestis. Nors įsipareigota sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 24 proc., tačiau valstybės, su kuriomis konkuruojama dėl investicijų, jau turi mažesnį darbo jėgos apmokestinimą arba pažadus jį žymiai sumažinti (Rusija, Latvija, Slovakija).
|
Mažinti darbo jėgos apmokestinimą iki 15 proc.
|
|
Griežtas darbo santykių reguliavimas neleidžia darbuotojams ir darbdaviams turėti daugiausia naudos iš darbo santykių; painių reguliavimų sunku nepažeisti, o ES teisės reikalavimai perkelti sugriežtinant darbo laiko reguliavimą.
|
Išlaisvinti darbo santykius ir sudaryti sąlygas darbuotojui ir darbdaviui individualiai, o ne kolektyviniais susitarimais susiderėti dėl darbo laiko, darbo užmokesčių ir kitų sąlygų. Mažinti kolektyvinių sutarčių privalomumą.
|
|
Paini ir sudėtinga bendra reguliavimų našta – kontroliuojančių institucijų įtaka ir savivalė, atskirų veiklų licencijavimas, leidimai, ataskaitų pildymas ir pan.
|
Mažinti bendrą verslo reguliavimo naštą – siaurinti kontroliuojančių institucijų galias, mažinti būtinų licencijų, leidimų.
|
|
Investicijas stabdo ir dėl užsitęsusios restitucijos, sudėtingo teritorijų planavimo ir nepaslankaus žemės rinkos reguliavimo atsiradęs žemės tinkamos investicijoms trūkumas. Šie klausimai sprendžiami lėtai – detaliojo plano parengimas investuotojui gali trukti iki 2 metų.
|
Baigti žemės nuosavybės restitucijos procesą, reformuoti teritorijų planavimą suteikiant pagrindines galias savininkui spręsti dėl savo nuosavybės naudojimo atsižvelgiant į kaimynų interesus.
|
