Rokas Subačius. Rinka savo testus įvykdys pati

Humanitarinės krizės akivaizdoje pajutome, ką reiškia valstybei perteklinė biurokratija, ir iš karto jos atsisakėme. Tikslas susitelkti į svarbiausias valdžios funkcijas turėtų tapti pokyčių migracijos sistemoje pagrindu.

Rokas Subačius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų asistentas

Rokas Subačius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų asistentas.

Iki karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą dirbti atvykstantiems ukrainiečiams buvo taikomi darbo rinkos testas, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai. Glausdami juos nuo karo siaubo, pasiryžę įtraukti juos į darbo rinką be jokių trukdžių, šių reikalavimų atsisakėme. Valdžios institucijoms tai leido susitelkti į svarbiausias savo funkcijas – saugumo užtikrinimą ir žmonių integraciją.

Į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams taikoma tvarka galėtų tapti ne išimtimi, o taisykle. Judėjimą to link rodo Vidaus reikalų ministerija, pateikusi siūlymus keisti migracijos sistemą. Jau pakeliui į Seimą yra įstatymo pakeitimai, leisiantys atsisakyti patvirtintų įmonių sąrašo, darbo rinkos testo aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kvalifikacijos arba patirties reikalavimo, kai darbuotojui iš užsienio mokamas didesnis nei 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio atlyginimas.

Pakeitimai neapvalo nuo visų nereikalingų funkcijų

Siūlomi pakeitimai dalinai palengvintų migracijos procedūras į Lietuvą dirbti atvykstantiems užsieniečiams. Juos priimantiems darbdaviams tektų mažesnė administracinė našta – jie sugaištų mažiau laiko ieškodami formalius reikalavimus atitinkančio darbuotojo. Naudą patirtų ir valstybės institucijos – rečiau reikėtų tikrinti diplomų tikrumą, kvalifikacijos atitikimą siūlomai darbo vietai.

Jeigu jau imtasi ravėti, verta išravėti visas matomas piktžoles, kurios ne tik apsunkina migracijos procesą, bet ir neleidžia pasiekti efektyvaus valstybinių institucijų veikimo. Darbo rinkos testą reikia panaikinti ne tik aukštą kvalifikaciją turintiems, bet ir kitiems į Lietuvą atvykstantiems darbuotojams. Patirties ir kvalifikacijos reikalavimų verta atsisakyti ir tais atvejais, kai yra mokama mažiau nei 1,5 VDU užmokestis. Norint sumažinti administracinę naštą ir išlaisvinti valstybinių institucijų išteklius svarbiausioms funkcijoms vykdyti reikia taikyti kuo paprastesnę migracijos sistemą su kuo mažiau išlygų.

Darbo rinkos testo prasmės beieškant

Norint įdarbinti užsienietį, pirmiausia darbdavys Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje turi registruoti laisvą darbo vietą ir penkias darbo dienas laukti, ar neatsiras tinkamas vietinis kandidatas. Penkios darbo dienos gal ir neatrodo taip daug, bet kol rengiami popieriai, kol skaičiuojamos dienos, yra nepagaminamas produktas, nesukuriama vertė, nesumokami mokesčiai. O darbuotojo gali trūkti ne vieno.

Darbo rinkos testas yra įrankis, kuriuo iki šiol buvo siekiama užtikrinti, kad į laisvas darbo vietas pirmiausia būtų įdarbinami vietiniai darbuotojai. Tačiau tiek su migracijos sistema dirbantys asmenys, tiek išorės ekspertai patvirtina, kad šis įrankis yra netikslingas. Darbdaviai patys yra linkę pirmiausia rinktis vietinius darbuotojus, nes juos galima įdarbinti greičiau ir lengviau, išvengiama su užsieniečio įdarbinimu susijusių, iki 1 tūkst. eurų siekiančių papildomų išlaidų ir su integracija susijusių sprendimų.

Išsivalymas – kaip būdas susitelkti į prioritetus

Iki šiol norint sukurti darbo rinkos poreikius atitinkančią migracijos sistemą ji buvo ne paprastinama ir skaidrinama, o apkraunama papildomais biurokratiniais įrankiais. Pavyzdžiui, darbo rinkos testas yra netaikomas, kai yra įdarbinamas užsienietis, kurio profesija patenka į trūkstamų profesijų sąrašą. Panašaus pobūdžio siūlymas yra ir darbo rinkos testo netaikyti tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams, patirties ir kvalifikacijos reikalavimų netaikyti aukštesnį nei 1,5 VDU dydžio užmokestį gaunantiems užsieniečiams.

Perteklinės funkcijos Užimtumo tarnybą įpareigoja stebėti darbo rinką, numatyti ateities poreikius, tikrinti darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį įrodančius dokumentus. Tai nukreipia jos dėmesį nuo išimtinių institucijos funkcijų. Tarp kurių – tvaraus užimtumo politikos įgyvendinimas, pagalba žmonėms įgyti reikiamus gebėjimus sėkmingam įsiliejimui į darbo rinką ir greičiau įsidarbinti.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šių metų vasario mėnesį buvo daugiau nei 174 tūkst. bedarbių. Kiek daugiau nei ketvirtadalis jų yra ilgalaikiai bedarbiai. Jiems reikia padėti spręsti socialines ir kitokias problemas, persikvalifikuoti. Būtent čia reikia įgalinti Užimtumo tarnybą veikti pilnu pajėgumu, pasitelkiant ir išorės specialistus.

Riboti ištekliai verčia atsirinkti svarbiausią

Tarp Seimo pavasario sesijos prioritetų – priemonės spartesniam bedarbių sugrąžinimui į darbo rinką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis, pastariesiems teikti individualias kompleksines paslaugas. Tam reikės išskirtinių Užimtumo tarnybos pajėgumų. Visgi tiek jos, tiek kitų institucijų ištekliai yra riboti. Norint daugiau dėmesio skirti vienoms funkcijoms, gyvenimas verčia atsisakyti kitų. Lengviausiai krinta tos, kurios perteklinės – Užimtumo tarnybai priskirtos migracijos procedūros.

Atsisakę šių perteklinių reguliavimų ir darbo rinką dubliuojančių funkcijų laimėsime visi: darbdaviai galės lengviau rasti trūkstamus darbuotojus, valstybinės institucijos panaudos sutaupytą laiką ir resursus prioritetinėms veikloms, o gyventojai gaus efektyvesnes viešąsias paslaugas.