Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia projektą, kuriuo būtų didinamas minimalus darbo užmokestis. Minimalaus darbo užmokesčio didinimas prieš rinkimus bandomas pateikti kaip pagalba mažiausiai uždirbantiems žmonėms, tačiau Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) įsitikinęs, kad jis duos priešingą efektą.
Padidinus privalomą minimalų darbo užmokestį sumažėtų darbo vietų, galimybių įsidarbinti. Dalis darbuotojų apskritai būtų atleista, nes darbdaviams vis dažniau neapsimokėtų samdyti darbuotojų už užmokestį, kurio jie neišgali mokėti. Tikėtina, kad kai kurias įmones toks sprendimas priverstų bankrutuoti. Kadangi su minimalios algos padidinimu kartu kiltų ir pajamų bei Sodros mokesčiai, vis daugiau darbdavių pasirinktų samdyti darbuotojus nelegaliai, kad sutaupytų mokesčių sąskaita.
Ypač skaudžiai nutarimas atsilieptų vargingiausiai visuomenės daliai: ekonomiškai silpnesniuose Lietuvos regionuose gyvenantiems nekvalifikuotiems darbuotojams ir kaimo žmonėms. Šeštadaliui darbuotojų Lietuvoje, šiuo metu gaunančių minimalų darbo užmokestį, iškiltų reali nedarbo grėsmė. Ypač nelogiška didinti minimalią privalomą algą ekonominio nuosmukio metu, kai daugelio žmonių atlyginimai natūraliai mažėja.
LLRI įsitikinęs, kad valdžios priverstinai nustatomas minimalus darbo užmokestis neišsprendžia, o tik pagilina tiek socialines, tiek mokesčių surinkimo problemas, todėl LLRI siūlo ne didinti jį, o mažinti.
