Nuo liepos mėn. 1 d. įsigalioja tvarka, pagal kurią mokėjimas už viršvalandinį darbą ir darbą naktį, bei darbą poilsio ir švenčių dienomis bus skaičiuojamas nuo darbuotojo vidutinio darbo valandos užmokesčio (darbo dienos užmokesčio). Ekspertai teigia, kad tokia skaičiavimo sistema prieštarauja ekonominei logikai, darbo rinkai ir visai ekonomikai graso biurokratizmu ir neefektyvumu ir kreipiasi į ministrą pirmininką, kad ši tvarka būtų pakeista.
Patvirtinta Vyriausybės tvarka numato, kad mokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei darbą poilsio ir švenčių dienomis būtų skaičiuojamas nuo darbuotojo vidutinio atlyginimo. Į jį būtų įskaitomas jau padidintas apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius.
„Neadekvačiai didėtų darbo užmokestis, nors dirbama būtų tiek pat valandų kaip ir iki šiol. Vidutinį darbo užmokestį naudojant kaip pagrindą mokėjimui už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis, darbo užmokestis darbuotojams, nuolat dirbantiems leistiną valandų skaičių naktį ir viršvalandžius išaugtų daugiau kaip 10 kartų per dvejus metus“, – sako Rūta Skyrienė, asociacijos Investors‘ Forum vykdomoji direktorė.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus, atlyginimo dydį lemia ne objektyvios iš anksto apibrėžtos sąlygos (pvz. darbuotojo išsilavinimas, poreikiai), o tai, kiek rinkoje vertinamas atliktas konkretus darbas.
„Seimas turi pripažinti, kad priėmė absurdišką sprendimą, kurį kaip galima greičiau būtina pakeisti. Mokėtino atlyginimo dydžiai nutarime nustatyti be jokio pagrįsto mato ar kriterijaus, o iš esmės tokio kriterijaus ir būti negali. Itin detalus darbo santykių reglamentavimas prieina liepto galą – stengiantis numatyti įvairiausias gyvenimo situacijas, persistengiama. Viršvalandinio darbo apmokėjimas turėtų būti sutartinis. Juk vienais atvejais gali būti poreikis ir galimybė iš darbdavio pusės mokėti daugiau nei pusantro karto ar dvigubai didesnę nei įprastomis dienomis algą. Kitais atvejais, pats darbuotojas gali norėti padirbėti už mažesnį nei pusantro ar du kartus didesnį nei įprastomis dienomis uždarbį, darbdavys su tuo gali sutikti. Tačiau Darbo kodeksas tokių išimčių neleidžia, todėl toks abiem pusėms priimtinas sandoris neįvyksta“, – komentuoja R. Šimašius.
Saulė Balčiūnienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė teigia, kad ši tvarka mažintų įmonių skiriamas lėšas plėtrai, naujų įrengimų įsigijimui, inovacijoms.
„Naujos tvarkos taikymas ne tik neatitinka ekonomine logika grindžiamų darbo apmokėjimo principų, bet ir ženkliai padidintų įmonių darbo užmokesčio sąnaudas, neigiamai įtakotų darbo efektyvumą ir įmonių konkurencingumą. Tokios tvarkos taikymas neišvengiamai sąlygos dar vieną infliacijos šuolį“, – sako S. Balčiūnienė.
Personalo valdymo profesionalų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga, Tarptautiniai prekybos rūmai, ICC Lietuva, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija LR ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui įteikė kreipimąsi, kuriame prašoma atsižvelgti į argumentus ir kaip galima greičiau pakeisti priimtą nutarimą.
KREIPIMASIS LR VYRIAUSYBEI:
Dėl galiojančios darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio
apskaičiavimo tvarkos pakeitimo
Kreipiamės į Jus prašydami apsvarstyti ir pakeisti galiojančią darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką ryšium su LR Seimo 2008-05-13 d. įstatymu Nr. X-1534 dėl kai kurių LR Darbo kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo.
Minėtu įstatymu pakeisti LR Darbo kodekso 193 ir 194 straipsniai, kuriuose reglamentuojamas mokėjimas atitinkamai už viršvalandinį darbą ir darbą naktį, bei darbą poilsio ir švenčių dienomis. Nuo š.m. liepos 1 d. įsigalioja tvarka, pagal kurią mokėjimas už viršvalandinį darbą ir darbą naktį, bei darbą poilsio ir švenčių dienomis bus skaičiuojamas nuo darbuotojo vidutinio darbo valandos užmokesčio (darbo dienos užmokesčio).
Pagal LR Vyriausybės 2006-05-27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo p.3.2, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį be pagrindinio darbo užmokesčio už atliktą darbą, priemokų, priedų ir premijų įskaitomas padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais.
Tokiu būdu, taikant naująją LR Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių redakciją, mokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei darbą poilsio ir švenčių dienomis būtų skaičiuojamas nuo darbuotojo vidutinio atlyginimo, į kurį būtų įskaitomas jau padidintas apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Taip skaičiuojant mokėjimą už darbą paminėtais atvejais, geometrine progresija didėtų darbo užmokestis, išmokamas mūsų atstovaujamose įmonėse naktinėse pamainose ir slenkančiu grafiku dirbantiems darbuotojams, taip pat tiems darbuotojams, kurie dirba viršvalandžius ir poilsio bei švenčių dienomis.
Vidutinį darbo užmokestį naudojant kaip pagrindą mokėjimui už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis, darbo užmokestis darbuotojams, nuolat dirbantiems leistiną valandų skaičių naktį ir viršvalandžius išaugtų .daugiau kaip 10.kartų per dvejus metus.
Naujos tvarkos taikymas ne tik neatitinka ekonomine logika grindžiamų darbo apmokėjimo principų, bet ir ženkliai padidintų įmonių darbo užmokesčio sąnaudas, neigiamai įtakotų darbo efektyvumą ir įmonių konkurencingumą, nes skatintų gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainų didinimą, įmonių lėšų plėtrai, naujų įrengimų įsigijimui, inovacijoms mažinimą. Tokios tvarkos taikymas neišvengiamai sąlygos dar vieną infliacijos šuolį.
Atsižvelgiant į verslo asociacijų kreipimąsi, yra parengtas įstatymo projektas, kuriuo siekiama pakeisti nuo 2008 m. liepos 1d. įsigaliosiantį įstatymą, pagal kurį mokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei darbą poilsio ir švenčių dienomis būtų skaičiuojamas nuo darbuotojo vidutinio atlyginimo, tačiau yra mažai tikėtina, kad iki Seimo sesijos pabaigos siūlomas įstatymo projektas bus svarstomas.
Prašome Jūsų atsižvelgti į mūsų argumentus ir iki š.m. liepos 1d., t.y., iki įsigalios LR Seimo 2008-05-13 d. įstatymas Nr. X-1534 dėl kai kurių LR Darbo kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo, pakeisti LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo p.3, numatant išimtį, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kuris naudojamas kaip pagrindas mokėjimui už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis, neįskaitomas padidintas apmokėjimas, numatytas šio aprašo p. 3.2, t.y., apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį.
Šio klausimo aptarimui galėtumėme susitikti su Jumis arba atsakingais asmenimis.
Pagarbiai,
Jūratė Jurgilienė
Valdybos pirmininkė
Personalo valdymo profesionalų asociacija
Marius Busilas
Vykdantysis direktorius
Lietuvos prekybos įmonių asociacija
Rūta Skyrienė
Vykdančioji direktorė
Asociacija „Investors‘ Forum“
Aleksandras Posochovas
Pirmininkas
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga
Algimantas Akstinas
Generalinis direktorius
Tarptautiniai prekybos rūmai, ICC Lietuva
Mindaugas Palijanskas
Prezidentas
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija
Danas Arlauskas
Generalinis direktorius
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija
Mykolas Aleliūnas
Viceprezidentas
Lietuvos pramonininkų konfederacija
Dėl papildomos informacijos:
Laura Dabulytė
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 2526262;
El.p. Laura@lrinka.lt
www.lrinka.lt
