Nuomonė, kad apmokant bedarbius naujų profesijų neretai būna švaistomi pinigai, yra gan plačiai paplitusi. Tačiau retai kada tenka išgirsti tokią istoriją, kokia buvo aprašyta “Valstiečių laikraštyje” (ji patalpinta ir internete). Straipsnio pavadinimas jau daug pasakantis: “Milijonai bedarbiams mokyti – vėjais”. Pateikiu ištrauką iš šios straipsnio:
“Panevėžio darbo biržos specialistams šovė į galvą mintis, kad sunkmečiu ne vieną bedarbį gali išgelbėti keramika. Kaip tarė, taip padarė. Subūrė į grupę dvylika buvusių kirpėjų, siuvėjų, laborantų, statybininką montuotoją ir 24 savaites mokė keramikos paslapčių.
Įdomiausia, į grupę pateko tikra keramikė, iš šio verslo gyvenusi penkerius metus. Ir toliau būtų tuo vertusis, tačiau pernai Vyriausybė du kartus padidino mokesčius, todėl keramikei rinkoje neliko vietos. Nuostolinga. Taigi keramikė Dalia kursų rengėjams galėjo papasakoti apie tikrąją padėtį rinkoje. Galėjo, tačiau tokių konsultantų Darbo biržai nereikia. Pasak Dalios, per mėnesį jai reikėjo mokėti apie 300 litų mokesčių. Iš kur jų gauti, kai keramikos dirbinių niekas neperka? Pasvarsčiusi ji ir kreipėsi į Darbo biržą.
O čia jai pasiūlė: štai pasitobulink, renkame keramikų grupę, mokėsime 560 litų stipendiją. Taigi viskas apsivertė: dabar ne ji valstybei, o valstybė jai moka. Vyriausybė skolinasi milijardus ir moka stipendijas, pašalpas. Tai vadinama taupymu.
Ar kursų rengėjai domėjosi keramikų paklausa? Ar prognozavo jų poreikį? Baigėsi kursai ir paaiškėjo, kad tokių specialistų niekam nereikia. Taigi ir valstybės lėšos iššvaistytos. Kiek? Parengti vieną keramiką kainavo apie 3500 litų.”
Tikiu, kad panašių istorijų yra daug, norėčiau, kad jomis pasidalintumėt. O šiuo konkrečiu atveju, kažin kokia dalis keramikos besimokiusių asmenų šio amato mokėsi dėl to, kad ateityje ruošėsi tapti keramikais, o ne dėl 560 Lt stipendijos?
