Geradarystė ar kiaulystė?

Europos Komisija siūlo harmonizuoti motinystės atostogas ir nustatyti minimalų jų ilgį. Lietuvai tarsi ir nereikėtų kreipti dėmesio, nes ir taip esame dosniausiai vaikų auginimą namuose remianti šalis. Tačiau motinystės atostogų problema rimta, nes rinkimais susirūpinę politikai gali ir vėl padidinti motinystės atostogų trukmę – pasiūlymas prailginti jas iki trejų metų jau guli Seime. Jokia čia problema, pasakytų dažna motina, auginanti mažametį vaiką. Deja, problemas darbo rinkoje jau patiria būtent jaunos moterys.

 

Skirtumas tarp vidutinio vyrų ir moterų darbo užmokesčio egzistuoja ko gero visose visuomenėse. Vyrai uždirba daugiau. Nors daug kam tai tarsi užtikrintas nepagrįstos diskriminacijos įrodymas, realybė yra kiek kita. Kaip atkreipė dėmesį ne vienas ekonomistas, moterys tiesiog dažniau renkasi darbus, kuriuos gali santykinai nesunkiai palikti tam, kad augintų vaikus, o po to vėl sugrįžti, nebūtų įpareigotos dirbti viršvalandžių. Norinčių dirbti tokius nespecifinius, todėl dažniausiai ir taip ne geriausiai apmokamus darbus (pardavėjų, biuro administratorių, mokytojų, medicinos darbuotojų), dar padaugėja, o juos dirbančiųjų atlyginimas, atitinkamai, sumažėja.

 

Tačiau prie to, kad moterys vidutiniškai uždirba mažiau, prisideda ir reguliavimas bei valstybės finansinės išmokos. Kai motinystės arba tėvystės atostogas pasiūloma dosniai finansuoti iš biudžeto, nenuostabu, kad tuo paprastai ir pasinaudojama. Pasinaudoja dėl kultūrinių ir kai kam sunkiai suvokiamų, tačiau visgi esančių ir biologinių priežasčių, dažniausiai moterys. Dabar paklauskime savęs sąžiningai, jei būtume darbdavio vietoje – ką labiau norėtume įdarbinti ir sudaryti karjeros galimybes: žmogų, kuris bet kada keliems metams gali palikti darbą, o po to vėl į jį sugrįžti, ar žmogui, kuris to greičiausiai nedarys?..

 

Pastaruoju metu motinystės atostogų finansavimas buvo padidintas iki 2 metų. Ką turime? Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinio mėnesio darbo užmokesčio per pastaruosius dvejus metus išaugo beveik dvigubai – 2006 metais (antrąjį ketvirtį) jis sudarė 190 litų, o šiais metais jis siekė jau 364 litus. Motinystės (tėvystės) pašalpos pratęsimo iki vaikui sukaks 3 metai, kuris, kaip minėta, vėl guli Seime reikš, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų uždarbio ir toliau didės. Moterys turės mažiau šansų įsidarbinti aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančiose, geriau apmokamose darbo vietose.

 

Beje, Lietuva šioje srityje yra savotiška čempionė jau dabar. Šiuo metu skiriamos 104 savaitės motinystės atostogų. Pavyzdžiui, Airijoje motinystės pašalpa mokama 26 savaites, Norvegijoje – 10 arba 12 mėnesių, Didžiojoje Britanijoje – 39 savaites. Motinystės atostogos daugelyje ES šalių retai tęsiasi ilgiau metų. Netgi naujasis Europos Komisijos pasiūlymas siūlo nustatyti minimalią tokių atostogų trukmę – iki 18 savaičių. Priminsiu – pas mus jau dabar yra 104 savaitės ir dar siūloma pailginti iki 156!

 

Ką čia ta ekonomika, įsidarbinimo galimybės, svarbu kad vaikų būtų ir Lietuva neišmirtų – jau girdžiu sakantį ne vieną, ir netgi pats prisijungiu prie jų. Klausimas rimtas. Tačiau turime į jį ne tik atsakyti sąžiningai, bet ir užduoti sąžiningai. Ko mes norime: ar kad būsimiems pensininkams būtų kas moka pensijas (deja, būtent apie tai galvoja daug ekonomistų ar politikų), ar kad šeimos tiesiog galėtų sau lengviau leisti turėti vaikų, kurių trokšta. Vaikai kaip būsimieji mokesčių mokėtojai – tema aktuali, jei ketiname toliau didinti valdžios įtaką sprendžiant aprūpinimo senatvėje, susirgus ar kitais atvejais problemas. Tačiau tai ne kelias – šias problemas reikia spręsti taip, kad sprendimo sėkmė nepriklausytų nuo gimstamumo šalyje. Pensijų ir sveikatos finansavimo privatizavimas yra tikroji išeitis.

 

Siekiant gi, kad vaikus auginti būtų lengviau vėlgi reikia išspręsti visai kitus uždavinius. Pavyzdžiui, kad darbuotojų atlyginimai būtų tokie, jog šeima galėtų būti išlaikoma ir vieno dirbančio asmens. Realybė, deja, kita – Europoje ir Lietuvoje tik ir stengiamasi kad kuo mažiau žmonių sėdėtų namuose, stumiama kad visi eitų į darbą ir prisidėtų prie mistinio BVP kūrimo ir mokėtų mokesčius. Kitas, svarbus uždavinys – darbo rinkos lankstumas. Jei vaikus auginti ir dirbti taps lengviau suderinamas uždavinys, tai ir bus tikroji parama motinoms bei šeimoms, kurios augina vaikus ar nori juos auginti.