Lietuvos laisvosios rinkos institutas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Ūkio ministerijai, Seimo ekonomikos komitetui, Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui bei Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai išplatino laišką su raginimu apsvarstyti tam tikrus Darbo kodekso pakeitimus.
______________
Šiuo laišku norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kaip užsienio analitikai ir įvairius šalių reitingus sudarančios agentūros vertina darbo santykių reglamentavimą Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad kaip rodo praktika, šios problemos ne visada iki galo įsisąmoninamos pačioje Lietuvoje. Taip pat pateikiame savo ir užsienio analitikų rekomendacijas dėl galimybės tobulinti darbo santykių reglamentavimą.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūra birželio mėn. viduryje Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją „Lietuva pasaulyje: konkurencinga ar nukonkuruota?“. Joje, kaip viena didžiausių šalies konkurencingumo trukdžių, įvardinta darbo santykių reglamentavimo problema.
Pranešimus skaitę Lietuvos ir užsienio analitikai, akademikai iš nepriklausomų organizacijų ir tyrimų centrų (Economist Intelligence Unit (Didžioji Britanija), BUSINESSEUROPE (Belgija), CATO (JAV) nesutiko su Lietuvos politikų išsakoma pozicija. Pristatydami situaciją Lietuvoje analitikai pabrėžė, kad darbo santykiai reguliuojami painiai ir griežtai, o tai prisideda prie mažo Lietuvos patrauklumo investicijoms iš užsienio.
Darbo santykių reglamentavimas nustato, kaip panaudoti svarbiausią ir vienintelį resursą, be kurio neįmanoma jokia ekonominė veikla – žmogaus sumanumą, įgūdžius ir darbą. Konferencijoje pastebėta, kad bereikalingai detaliai reguliuojant darbo santykius, šio reguliavimo tikslai nepasiekiami, o įstatymo normos apeinamos arba jų laikymasis tampa formalus. Konferencijos pranešėjų analizuoti valstybių reitingai vertinantys darbo santykių reglamentavimą pabrėžė, jog reglamentavimas yra sudėtingesnis ir labiau suvaržantis nei kai kuriose valstybėse, į kurias bandoma lygiuotis, pavyzdžiui, Danija ar Olandija.
Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, būtina sudaryti sąlygas įmonių konkurencingumui ir našumui, palankesnes galimybes veikti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, suteikti daugiau lankstumo galimybių prisitaikant prie ekonomikos augimo lėtėjimo. Lankstesnis darbo santykių reguliavimas reikštų mažesnį biurokratizmą, jis būtų naudingas ir darbuotojams, ir įmonėms. Lankstesnis darbo santykių reguliavimas mažintų paskatas dirbti nelegaliai arba neįforminant realiai dirbamo darbo laiko.
Todėl raginame artimiausiu metu apsvarstyti šiuos Darbo kodekso pakeitimus:
1. Supaprastinti darbo laiką reglamentuojančias taisykles ir leisti lanksčiau organizuoti darbo laiką:
a) leisti individualiai susitarti dėl viršvalandinio darbo;
b) leisti visoms įmonėms taikyti suminę darbo laiko apskaitą.
2. Atsisakyti kolektyvinių sutarčių skatinimo ir leisti susitarti individualiai dėl sąlygų, kurios dabar leidžiamos tik kolektyvinėmis sutartimis:
a) dėl viršvalandinio darbo;
b) dėl nemokamų atostogų suteikimo;
c) dėl materialinės atsakomybės.
3. Užtikrinti, kad kolektyvinės sutartys galiotų tiems darbuotojams, kurie pritaria, arba neprieštarauja kolektyvinės sutarties nuostatoms, o įmonės kolektyvo susirinkime balsuojantiems prieš kolektyvinę sutartį ji negaliotų.
4. Sumažinti biurokratizmą apskaitant darbo santykius:
a) atsisakyti darbuotojo pažymėjimo;
b) leisti sudaryti terminuotą darbo sutartį nepriklausomai nuo darbo pobūdžio;
c) leisti sudaryti darbo sutartį ne tik raštu, bet ir žodžiu;
d) visus apskaitos žurnalus (darbo sutartis, darbo laiko žiniaraščius) leisti pildyti elektronine forma.
5. Atsisakyti specialiųjų grupių apsaugos, nes ji apsunkina jų įsidarbinimo galimybes:
a) panaikinti atleidimo apribojimus – priešpensinio amžiaus žmonėms, ilgai įmonėje dirbantiems ar vaikus auginantiems, asmenims iki 18 metų;
b) sutrumpinti atleidimo darbdavio iniciatyva terminus (arba leisti dėl terminų susitarti individualioje sutartyje.);
c) nekelti, o sumažinti minimalaus darbo užmokestį, nes jis padaro ekonomiškai nenaudingu žemą kvalifikaciją, patirtį ir įgūdžius turinčių asmenų įdarbinimą;
d) supaprastinti 14-16 metų vaikų įsidarbinimo apribojimus, panaikinant reikalavimą turėti gydytojo ir mokyklos leidimus. Panaikinti patvirtintą leidžiamų dirbti darbų sąrašą.
Šie konkretūs pokyčiai leistų Lietuvai ne tik būti geriau įvertintai valstybių konkurencingumo reitinguose, bet ir Lietuvos žmonėms ir įmonėms prisitaikyti prie ekonomikos pokyčių.
Daugiau informacijos apie įvykusią konferenciją ir pasiūlymus rasite instituto puslapyje www.lrinka.lt arba paspaudę čia:
Tikimės, kad išsakytos užsienio ekspertų mintys padės plačiau pažvelgti į situaciją ir priimti teisingus sprendimus.
Pagarbiai
Remigijus Šimašius
