Nuo liepos minimali mėnesinė alga (MMA) popieriuje didėja iki 380 eurų. Nors pristabdyti MMA didinimą ragino tarptautinės organizacijos, Ūkio ir Finansų ministerijos, dalis darbdavių, bet Vyriausybė į tai numojo ranka. MMA kėlimo spartumas lenkia visas kitas reformas. Ši Vyriausybė MMA didino penkis kartus – nuo 246 iki 380 eurų.
Didinant MMA dažniausiai kalbama tik apie kylančias pajamas, bet nutylimos kitos pasekmės – brangstanti darbo vieta, didėjantys mokesčiai, mažesni etatai, augančios kainos vartotojams ir kt. Šias pasekmes būtų galima sušvelninti, jei valdžia MMA tiesiog neapmokestintų.
MMA didinimo pasekmes pajus daugiau nei 100 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų, turinčių verslo liudijimą. Dėl MMA dydžio susiejimo su verslo liudijimo kaina minimali metinė verslo liudijimo (galiojančio visoje šalyje) kaina padidės nuo 630 iki 684 eurų. Dėl MMA didinimo didės ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Nuo liepos per mėnesį darbuotojai privalės mokėti 34,2 euro PSD įmoką (dabar moka 29,25 euro). Išeina taip, kad viena ranka žmonėms duoda daugiau pinigų, o kita ranka tuos pinigus atima per padidintus mokesčius.
Vieno MMA gaunančio darbuotojo išlaikymas darbdaviui per mėnesį atsieis beveik 40 eurų daugiau (498,48 euro). O jei įmonė turi 200 minimalią algą gaunančių darbuotojų? Tuomet per mėnesį darbo sąnaudos padidės beveik 8 tūkst. eurų, per metus – 96 tūkst. eurų. Suma – nemaža. Lengva darbo vietos kainas nustatyti politikams, kurie tik perskirsto pinigus, o dėl MMA didinimo pasekmių galvos laužyti neturi. Tačiau tai – rimtas iššūkis verslui, kuris kaskart turi sukti galvą, kur imti pinigų dėl primesto reikalavimo. Daugiausia MMA gaunančių darbuotojų turinčios įmonės (valymo, maitinimo, apsaugos, viešbučiai ir kt.), didėjant MMA, rengiasi kelti kai kurių paslaugų įkainius. Ar nuo to geriau žmonėms?
Dar viena reali pasekmė – dalis darbuotojų, turinčių visą etatą, pereis dirbti ne visu etatu. Pavyzdžiui, 2011–2015 metais MMA buvo didinama penkis kartus. Per šiuos metus gaunančių MMA (dirbant visą darbo dieną) darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 17 tūkst., o MMA gaunančių už ne visą etatą darbuotojų padaugėjo daugiau kaip 13 tūkstančių. Jokių esminių pokyčių kitose darbo užmokesčio dydžio grupėse, įdarbinant iš pilno į nepilną etatą, nebuvo. Tai reiškia, kad keliant MMA dalis visą etatą turinčių darbuotojų pereina dirbti ne visu etatu. Kai pradedi dirbti puse etato, pinigų kišenėje nepadaugėja. O dalis žmonių tiesiog atsiduria šešėlinėje darbo rinkoje.
Kur kas sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU) auganti MMA itin didelių iššūkių sukelia regionuose. Akivaizdu, kad šiuo atveju lazda perlenkta: kai kuriuose rajonuose MMA jau prisivijo VDU. Padidinus MMA iki 380 eurų, daugelyje Lietuvos savivaldybių MMA sudarys daugiau kaip pusę VDU. Pavyzdžiui, Šalčininkų, Zarasų, Radviliškio, Kalvarijos, Palangos savivaldybėse MMA sudarys apie 70 proc. VDU. Tai reiškia, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai iš esmės uždirbs beveik tiek pat, kiek mažiau kvalifikuoti, kuriems paprastai mokama MMA.
Politikai vis pamiršta, kad, užuot didinę MMA, jie gali visai jos neapmokestinti. Kitaip tariant, MMA prilyginti neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Tai reiškia, kad gaunantiems minimalią algą nereikėtų mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Taip gyventojai gautų didesnį atlyginimą į rankas, o įmonėms neišaugtų darbuotojų samdymo sąnaudos. Nuo šių metų pradžios NPD siekia 200 eurų. Tačiau apskaičiuojant NPD pagal patvirtintą formulę ir išaugus MMA iki 380 eurų, gaunančiam minimumą taikomas NPD sumažės nuo 200 iki 190 eurų. NPD ir MMA santykis smuktelės iki 53 proc. ir bus mažesnis nei finansų krizės laikais.
Nors buvo kai kurių politikų pasiūlymų MMA prilyginti NPD, bet pažadas neapmokestinti MMA vis labiau tolsta. Padidinus NPD iki MMA dydžio (380 eurų), darbuotojo pajamos į rankas apytiksliai išaugtų nuo 317 iki 346 eurų. Tačiau Vyriausybė į tai numojo ranka. Neva nėra pinigų. MMA prilyginus NPD, biudžetas netektų daugiau kaip 150 mln. eurų gyventojų mokesčio pajamų.
Tačiau yra būdų, kaip galima kompensuoti šiuos netekimus. Pirmas būdas taikomas jau seniai. Pastaruosius penkerius metus biudžeto pajamos vidutiniškai kasmet apytiksliai didėja 330 mln. eurų – štai ir pajamų šaltinis. Pinigų biudžete kasmet daugėja, aišku, nuolat atsiranda ir kitų valstybės finansavimo poreikių. Bet jei visų politinių partijų pagrindinis šūkis yra padidinti mažiausiai uždirbančių pajamas, tai ir pinigai turi būti paskirstyti tikslingai. Keldama MMA, privataus sektoriaus išlaidų valdžia neskaičiuoja, tačiau kai reikia pačiai įnešti įnašą NPD didinimo forma, pasidaro gaila mokesčių mokėtojų suneštų pinigų, juos norisi išleisti kitur.
Daug metų vyriausybės žada vykdyti valstybės valdymo išlaidų mažinimo politiką. Tačiau kasmet priimant naują biudžetą matome, kad valdymo išlaidos nemažėja. Vien ministerijų išlaidų apkarpymas 5 proc. kompensuotų biudžeto netekimus dėl MMA neapmokestinimo. O kur dar žadama viešojo sektoriaus reforma, dėl kurios būtų galima sutaupyti ne vieną milijoną. Turime bene didžiausią viešąjį sektorių, palyginti su kitomis šalimis. Ar tikrai tokio reikia, kai toliau sparčiai mažėja gyventojų?
Pinigų yra. Tik valdančiųjų prioritetai kiti – saugoti savus mažiausiai uždirbančiųjų sąskaita. Politinis populizmas šioje diskusijoje ima viršų. Rinkėjai toliau viliojami didesne MMA. Tačiau iš esmės valdantiesiems reikia keisti mąstymą. Reikia kalbėti ne apie pasekmes (žmonės mažai uždirba), o apie priežastis (kodėl žmonės mažai uždirba). Kaip didinti ekonomikos augimą, kaip sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, kad Lietuvoje kurtųsi kuo daugiau verslų, galinčių mokėti daugiau nei MMA? Vienas žingsnis to link būtų eiti MMA neapmokestinimo, t. y mokesčių mažinimo, keliu.
