Kai kuriose Vakarų šalyse yra tokia tradicija – per šventes vaikus aplanko Kalėdų senelis. Jei vaikai buvo geri, jie gauna dovanų, o jei blogi – gabalą anglies. Net jei neteko šioje tradicijoje dalyvauti asmeniškai, turbūt esate tai matę nesuskaičiuojamoje galybėje amerikietiškų filmų kalėdine tematika.
Dovanėlių valdžia pasidovanoja pati sau už mūsų pinigus: parodomų sveikinimų ir užsakomųjų straipsnių pavidalu. Tad koncentruosiuosi ties angliukais.
Vienas stambus anglies gabalas valdžiai tikrai tektų už lygioje vietoje praleistą progą „Chevron“ investicijoms. Viskas buvo lyg ant lėkštutės. „Chevron“ nereikėjo suteikinėti mokestinių lengvatų ar kitaip juos vilioti. Įmonė būtų išgavinėjusi žaliavą, kuri iškarto yra apmokestinama išteklių mokesčiu. Paprastai tariant, dujos (ar nafta) pumpuojama vamzdžiais, o nuo kiekvieno litro į biudžetą teka pinigai. Dar daugiau, pradinė įmoka (savotiškas „avansas“) būtų siekusi ne vieną dešimtį milijonų litų! O kur dar kitos susijusios investicijos?
Kalbant pokerio terminais, Lietuva buvo ištraukusi mažiausiai keturių tūzų kombinaciją, bet „nusimetė“, nes valdžia išsigando opozicijos blefo su dviake ir devynake. Valdžios kaltė ne tame, kad atsirado skalūnų dujų gavybai nepritariančių aktyvistų. Valdžia kalta, nes lemiamu momentu nesugebėjo išlikti tvirta ir vieninga. Nebūtų buvę vidinių opozicijų didžiojoje valdančiojoje partijoje ir jokie „YouTube“ filmukai ar absurdiški plakatai nebūtų buvę reikšmingi.
Kitas stambus anglies gabalas tenka Vyriausybei už neteisingą ir ties neteisėtumo riba vykstantį sveikatos sistemos griovimą atvirai demonstruojamu kūju ir pjautuvu. Beje, nemažą anglies gabalą gauna ir opozicija. Ištisas būrys patyrusių politikų ir teisėkūros žmonių nesugeba (ar nenori) oponuoti sveikatos ministrui, kuris Konstitucinio teismo išaiškinimą dėsto tendencingai ignoruodamas jam nepalankias nutarimo dalis. Nereikia stebėtis, kad daliai visuomenės ir susidaro įspūdis, kad paciento pasirinkimo teisė – ne argumentas ir ne Konstitucinė vertybė.
Puskibiris antracito tenka už fiskalinę politiką. Mokesčių srityje – praktiškai jokių teigiamų permainų. „Sodros lubos“, nulinis pelno mokestis visoms investicijoms ir kiti šalies konkurencingumą skatinantys sprendimai sudegė politinės retorikos žaizdre.
Kitas puskibiris – už mokesčių idėjas, sklandančias ore. Progresiniai pajamų mokesčiai, nekilnojamo turto mokestis visiems. Nuostolių perkėlimo draudimas (ar apribojimas), kuris reiškia, kad tą pačią minutę, kai įmonė uždirba pinigų, iš jos nulupamas pelno mokestis. Ir nesvarbu, kad prieš metus įmonė patyrė nuostolį, kurį šiemet uždirbtas pelnas padengia. Valdžios mokesčių politika išlieka tradicinė. It žąsį pešti mokesčių mokėtoją ir nukreipti jo dėmesį nuo fakto, kad yra pešamas.
Išlaidų srityje – tęsiama visų valdžių politika: daugiau pasiskolinti ir išleisti. Tokios žemiškos smulkmenos, kaip išlaidų sumažinimas ar skolų atidavimas yra net nesvarstomas. O valdžios skola vienam statistiniam Lietuvos gyventojui siekia jau beveik 18 tūkst. litų. Kasmetinį palūkanų (bet ne pačios skolos) mokėjimą padalinus šeimoms, išeina, kad trijų asmenų šeima palūkanoms sumoka tiek pat, kiek už vidutinio buto šildymą viso šildymo sezono metu.
Už žygius prieš privačių pensijų sistemą galima skirti net ir visą puspriekabę žemiausios kokybės anglių. Negana to, kad pensijų kaupimą pradėjo griauti ankstesnė valdžia, šioje irgi nemažai griovimo šalininkų. Tam net skubos tvarka užsakyta daugiau nei 100 tūkst. litų kainuojanti studija. Vilties kibirkštėlė – nepaisant valdžios gąsdinimų ir pastangų pasėti žmonių galvose abejonę, iš pensijų kaupimo pasitraukė tik apie 2 proc. žmonių.
Daug angliukų (kaip simboliška!) atitenka už energetikos sritį. Vartotojai ir toliau moka įmokas už terminalą, kurio dar nėra. Ir toliau (tiesa, su pakeitimais) iš terminalo bus liepiama pirkti dujas. Pramonės įmonės tebeverčiamos mokėti už elektros energiją, kurią pasigamina pačios. Palyginimui: kaip reaguotumėte, jei be to, kad mokate akcizą už kurą, valdžia apmokestintų dar ir jūsų automobilio pagaminamą elektros energiją? Pabaigai – valdžiai priklausantis elektros energetikos operatorius apribojo pigios energijos importą ir sukėlė kainas Lietuvos pramonei. Dar baisiau, jei situacija nebus pakeista, to paties galima laukti ir kitais metais.
Lietuvos politika ES lygmeniu gauna ištisą vagoną anglių. Lietuvos pozicija dėl ES direktyvų, kurias po to pačiai Lietuvai reikia ir įgyvendinti, yra praktiškai neaptarinėjama. Kai kuriais atvejais Lietuvos, kaip valstybės, pozicija yra tiesiog asmeninė ministro ar viceministro nuomonė. Vėliau – Lietuva turi įgyvendinti jai žalingus sprendimus.
Sąrašą būtų galima tęsti, o per anglis nesimatytų net eglutės. Bet prisiminiau ir kitą paprotį. Skandinavijoje Kalėdų senelio atitikmuo anglių neatnešdavo. Į savo maišą jis įsidėdavo ir išsinešdavo vaikus, kurie buvo blogi. Jei jau norime lygiuotis ne į JAV, o į Švediją, gal reikia pakviesti ir švedišką Kalėdų senelį?
