Ž. Šilėnas: Ką cituoja R. Lazutka? (0)

Šį įrašą paskatino DELFI interviu su R. Lazutka: ketvirtadalis Lietuvos žmonių vandenį nešasi kibirais. Nenoriu čia diskutuoti apie tai, kad skurdas, tikrąja žodžio prasme, t.y. tokia prasme, kuria jį suvokia žmonės, yra skirtas apibūdinti absoliutųjį skurdą, o ne turtinę nelygybę (apie tai jau rašiau anksčiau).

 

Akį patraukė R. Lazutkos cituojama statistika ir iš jos išplaukiantys esminiai teiginiai.

„Lietuvoje pajamų nelygybė didžiausia ES. Skirtumas tarp penktadalio turtingiausių ir penktadalio neturtingiausių gyventojų – 8 kartai, kai ES vidurkis yra tik 5.”

Prieš pradėdamas ginčytis, pripažįstu, kad statistikos būna įvairios, o velnias iš tikro dažnai slypi detalėse. Bet vis dėlto, jei pažvelgsime į naujausią (aišku, sąlyginai) Eurostat (kuris šiame ginče, manau, pagrįstai atlieka „geriausios įmanomos“ statistikos vaidmenį) statistikos knygą, pamatysime, kad pajamų skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių penktadalių yra ne 8 (o truputį daugiau nei 4 kartai), o pajamų skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų (jei remsimes šia statistika) yra net truputį mažesnis nei ES vidurkis.

Toks neatitikimas gali kilti dėl santykinai senų duomenų; kita vertus, reikšminga, t.y. palyginama tarptautinė statistika praktiškai visada būna pasenusi (ši paimta iš naujausios Eurostat Yearbook 2006-2007).

 

Informacija pačioje Eurostat duomenų bazėje, pateikia kiek kitokį vaizdą: 2006-aisiais metais skirtumas tarp turtingiausių ir neturtingiausių kvintilių metodu Lietuvoje buvo 6,3 karto, ES vidurkis – 4,8. Šie duomenys patvirtina teiginį, kad Lietuvoje skirtumas tarp turtingiausių ir neturtingiausių pagal kvintilių metodą yra didesnis nei ES viduris. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, 6,3 nėra 8.

 

Patyrinėjus Lietuvos Statistikos Departamento duomenų bazę galima rasti namų ūkio pajamas suskirstytas pagal kvintiles, tačiau naujausi metai ten yra 2005-ieji. 2005-aisias metai apatinė kvintilės namų ūkio pajamos siekė 459,8 Lt, o viršutinės 3308,8 Lt (lentelė M3080103). Išeitų, kad Lietuvoje 2005-aisiais santykis tarp kvintilių buvo 7,19 (nors neaišku ar šios pajamos yra “ekvalizuotos”, ir, ar šis rodiklis tiesiogiai palyginamas su Eurostat duomenimis).

 

O kaip su teiginiu, kad Lietuvoje pajamų nelygybė didžiausia? Jei remsimės Eurostat duomenų baze (jau nekalbu apie Eurostat Yearbook), tai Lietuvoje pajamų nelygybė kvintilių metodu nėra didžiausia: Latvijoje 2006-ais ji siekė 7,9, Portugalijoje – 6,8, Lietuvoje – 6,3.

 

Prisipažinsiu, kad praleidus prie šio blogo įrašo tikrai daugiau nei planavau, į klausimą, kuo remiantis Lietuvoje turtingiausio ir neturtingiausio penktadalio pajamos skiraisi aštuonis kartus, taip ir neradau. Aišku, mano „neradimas“ neįrodo šio fakto nebuvimo (gal aš tiesiog prastas ieškotojas). Bet vis dėlto, įdomu, ar R. Lazutka cituoja statistinius duomenis, ar savo įžvalgą, kurios abi, be abejo, yra naudingos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

twenty + fourteen =