„Noras užsiimti verslu blėsta“ skelbia žinutės internete, mat per sausį ir vasarį verslo liudijimų įsigyta 30% mažiau nei tuo pat metu pernai. Nei pats verslo liudijimų skaičiaus mažėjimas, nei šio mažėjimo mastas Lietuvos ekonominės situacijos kontekste nebestebina, tačiau tai rodo ką kitą, o ne noro užsiimti verslu mažėjimą.
Noras niekur nedingo – pasikeitė sąlygos. Ekonominės ir kas dar svarbiau – mokestinės. Nes jei ekonominių nuosmukių valdžios sprendimais sustabdyti neįmanoma, padidėjusiais mokesčiais apkrauti labai lengva ir daug proto nereikia. Nereikia, nes tikriausiai ir patys mokestinės „reformos“ autoriai iki šiol sunkiai galėtų pasakyti, kodėl mokesčių kėlimas buvo padarytas būtent taip, labiausiai našta apkraunant individualių įmonių savininkus, pagal autorines sutartis arba individualia veikla besiverčiančius žmones.
Pasekmė – didelė dalis anksčiau pagal verslo liudijimus dirbusių žmonių šiais metais jų tiesiog nebeperka ir pereina į šešėlį. Pabrangę verslo liudijimai neretai tampa per dideliu malonumu. Tad noras užsiimti verslu niekur nedingo, jis tiesiog tapo neapskaitytu.
Šešėlinės ekonomikos išsiplėtimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiais metais nebus surinktos planuojamos valstybės biudžeto pajamos. Gandai apie planus toliau didinti mokesčius parodo, jog Lietuvos valdžia tampa uždaro rato įkaite: mažėjančios pajamos verčia didinti mokesčius, didėjantys mokesčiai smukdo ūkį, skatina šešėlinę ekonomiką. Blogiausia tai, jog jei valdžia yra šio uždaro rato įkaitė, verslas ir namų ūkiai – aukos. Mokesčius galima kelti iki begalybės, tik galiausiai nebebus jų mokančiųjų. Gal tuomet valdantieji susirūpins, jog kažkas ne taip?
