Tęsdamas darbą telekomunikacijų reglamentavimo srityje, Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Ryšių reguliavimo tarnybos paskelbtą Trečiosios kartos judriojo radijo ryšio (UMTS/IMT-2000) plėtros plano radijo dažnių juostose 1900-1980 MHz ir 2110-2170 MHz projektą ir pateikė principines pastabas projekto rengėjams – Ryšių reguliavimo tarnybai.
Toliau pateikiamos LLRI išvados.
1. Dėl išteklių apimčių
Atsižvelgiant į tai, kad trečiosios kartos technologijų įsisavinimas pareikalaus daug rinkos dalyvių išteklių, o rinkos pasirengimas šią paslaugą vartoti sunkiai prognozuojamas, nėra tikslinga dirbtinai didinti konkurenciją dėl radijo dažnių apribojant tokių išteklių dalį. Priešingai, siekiant, kad operatoriai konkuruotų dėl vartotojų ir jų verslo rizika nebūtų dirbtinai didinama (šiuo atveju ji ir taip santykinai didelė), tikslinga numatyti tokį dažnių skirstymo būdą, kuris suteiktų galimybes kuo didesniam telekomunikacijų bendrovių skaičiui užsiimti šia veikla ir siūlyti kuo įvairiausios kokybės bei apimčių paslaugas. Tokiu atveju konkurencija atsirastų natūraliai rinkoje ir ji vyktų vardan vartotojo, atsižvelgiant į realius bendrovių finansinius ir novatoriškumo pajėgumus. Sumažinus skirstomų išteklių (dažnių) apimtis dalį jų rezervuojant, į rinką ateis mažiau bendrovių, kurios pirmiausia konkuruos dėl išteklių, ir šiai veiklai turės besąlygiškai skirti didesnes investicijas. Dėl to didės verslo rizika, o nesėkmingos veiklos atveju žala vartotojams ir operatoriams bus didesnė.
2. Išankstiniai reikalavimai tinklo ir paslaugų plėtrai
Planas nustato aibę įpareigojimų operatoriui, gavusiam teisę naudotis dažniais trečiosios kartos judriojo radijo ryšiu: pradėti teikti paslaugas naudojant savo ryšio tinklą, padengti tam tikrą dalį šalies teritorijos, plėtoti tinklą iš anksto nustatytais etapais, didinti duomenų perdavimo spartą ir kt. Tačiau iš anksto yra neįmanoma įvertinti naujais technologiniais sprendimais grindžiamų tinklų ir paslaugų plėtros. Tai priklausys nuo Lietuvos vartotojų pasirinkimo, todėl šiuo atveju negalima remtis kitų šalių patirtimi ar spręsti pagal kitų paslaugų (pvz., 2,5G) raidą. Išankstinių reikalavimų įgyvendinimas gali reikšti netikslingas operatorių investicijas, kurios, diegiant trečiosios kartos ryšį, gali būti itin didelės. Tačiau jei rinkoje nesusiformuos trečiosios kartos ryšio paslaugų paklausa, tokios investicijos būtų nepagrįstos ir tai padarytų sunkiai atitaisomą žalą visam Lietuvos telekomunikacijų sektoriui.
3. Išteklių paskirstymas
Optimaliai paskirstyti radijo dažnius, kaip ir kitus valstybės valdomus ribotus išteklius, yra neišsprendžiamas uždavinys. Visų pirma dėl to, kad rinkoje egzistuojančios informacijos administraciniais būdais surinkti ir įvertinti neįmanoma, netgi pasitelkus labai sudėtingus konkursų mechanizmus. Antra, valstybės institucijos skirstydamos išteklius ilgam laikui užfiksuoja išteklių paskirstymo faktą (pagal Planą – 15 metų), tačiau tokia padėtis nedera su rinkos procesų dinamiškumu. Ribotas išteklių naudojimo terminas neskatina ilgalaikių investicijų ir veiklos plėtojimo, nes radijo dažniais besinaudojantys ūkio subjektai negali būti tikri, kad pavyks atnaujinti turimas teises į šiuos išteklius. Šiuo atžvilgiu svarbu ir tai, kad Plane nėra numatyta galimybė pratęsti teisės į išteklius galiojimą.
Kadangi trečiosios kartos radijo ryšiui reikalingus išteklius paskirstyti yra būtina, reikia ieškoti, kaip sumažinti neefektyvaus paskirstymo pasekmes. To galima siekti sudarant teisines sąlygas perduoti radijo dažnius iš vienų rinkos dalyvių kitiems, labiau pasirengusiems plėtoti atitinkamą tinklą ar paslaugas. Tokiu būdu būtų sprendžiamas ir efektyvaus išteklių panaudojimo klausimas.
Remdamiesi aukščiau pateiktais argumentais, manome, kad Planą reikėtų koreguoti pagal šiuos principus:
1) maksimizuoti skirstomų išteklių apimtis, atsisakant dalies radijo dažnių rezervavimo;
2) netaikyti papildomų finansinių (licencijos kainos), laiko, tinklų pasirinkimo, paslaugų apimčių ar kitų reikalavimų paslaugų teikėjams ir paslaugoms;
3) nenustatyti fiksuoto termino radijo dažnių naudojimui ir numatyti galimybę radijo dažnius naudojantiems operatoriams RRT skirtus išteklius (radijo dažnius) perleisti naudoti kitoms bendrovėms, turinčioms teisę verstis šia veikla.
