LLRI pastabos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo, turto perdavimo ir pavedimo Energetikos ministerijai nustatymo“ projekto
Teisės akto projektas siekia pakeisti Privatizavimo objektų sąrašą iš jo išbraukiant Valstybei nuosavybės teise priklausančias AB „Lietuvos dujos“ akcijas. Tai reikštų, kad valstybė apsisprendžia neprivatizuoti valstybei priklausančių AB „Lietuvos dujos“ akcijų.
LLRI nuomone, šis siūlymas kvestionuotinas, o pateikti argumentai neįrodo tokio sprendimo būtinybės. Be to, siūlymas yra klaidinantis, sudarantis įspūdį, kad tinkamas valstybės interesų atstovavimas įmanomas tik Energetikos ministerijai nuosavybės teisėmis dalyvaujant gamtinių dujų versle.
1. Išbraukimas iš privatizavimo objektų sąrašo yra motyvuojamas Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių 352 punktu, priimtu/įsigaliojusiu 2009 m. rugsėjo mėn., kuris teigia, kad „privatizavimo objektas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo taip pat gali būti išbrauktas, jei jis yra reikalingas atitinkamai valstybės, savivaldybių ar visuomenės reikmėms tenkinti“. Pirma, ši formuluotė gali būti pritaikyta bet kokiai veiklai, ir tai leidžia abejoti šios nuostatos tikslingumu. Antra, teikiamas teisės akto projektas neparodo, kokias valstybės, savivaldybių ar visuomenės reikmes tenkintų AB „Lietuvos dujos“. Trečia, teisės akto projektas taip pat neįrodo, kad išbraukimas iš privatizavimo objektų sąrašo yra vienintelis būdas patenkinti valstybės, savivaldybių ar visuomenės reikmes, jeigu tokios būtų įvardintos.
2. Pateikiamas ir antrasis argumentas, kodėl akcijas būtina perduoti Energetikos ministerijai – neva tik tuomet valstybė, kaip akcininkė galės gauti būtiną informaciją. Šiuo metu Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso tik 17,7 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų (38,9 – E.ON Ruhrgas International AG; 37,1 OAO Gazprom; 6,3 – smulkiesiems akcininkams). Atkreipiame dėmesį, kad 17,7 proc. akcijų paketas suteikia teisę akcininkui gauti reikiamą informaciją, ir patikėtinio pakeitimas informacijos sklaidos niekaip neįtakoja. Energetikos ministerija neįgauna esminius pokyčius galinčio daryti akcijų paketo, nes taip vadinamas „blokuojantis“ paketas yra 34 proc. Gavusi 17,7 proc. akcijų, Energetikos ministerija tik įgautų teisę susipažinti su tam tikra įmonės finansine informacija ir inicijuoti akcininkų susirinkimus. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos dujos“ yra vertybinių popierių biržoje listinguojama kompanija, tam tikra finansinė informacija ir taip yra skelbiama. Jei valstybė nori gauti kitokios informacijos ar kitokiais tikslais, nei priklauso akcininkui, tuomet ji turėtų naudotis kitais turimais informacijos gavimo kanalais- kaip reguliuotoja per atitinkamas institucijas, arba ir kitais teisiniais kanalais (teismo keliu), jei yra pagrindo manyti, kad bendrovė pažeidė tam tikrus teisės aktus.
3. Teisės akto projekto teikimo dokumente teigiama, kad 17,7 proc. akcijų perdavimas Energetikos ministerijai yra reikalingas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, reikalaujančias atitinkamu valstybės narės pasirinktu būdu pertvarkyti nacionalinį dujų sektorių. Tačiau ES teisės aktų nuostatos yra privalomos tiek privataus, tiek valstybinio kapitalo įmonėms, o ES dujų sektoriuje veikia ir privataus, ir valstybinio kapitalo įmonės. Kitaip tariant, privalomi ES teisės aktai yra privalomi nepriklausomai nuo dujų įmonės nuosavybės formos. Galiausiai, teisės akto siūlymas nepagrindžia, kokių pokyčių Energetikos ministerija negalės įgyvendinti, nebūdama AB „Lietuvos dujos“ akcininke.
4. Teisės akto projekto teikimo dokumente teigiama, kad perdavus akcijas Energetikos ministerijai, vėliau jai bus galima pavesti išnagrinėti anksčiau vykusius sandorius ir reikalui esant imtis priemonių valstybės interesui ginti. Šis punktas aiškiai parodo, kad šiuo metu nėra žinoma, ar buvo pažeisti valstybės interesai, o Energetikos ministerija aiškinimosi imsis tik gavusi akcijų paketo kontrolę. Taigi teisės akto projektas siūlo išsiaiškinti, ar interesai buvo pažeisti ir juos ginti, ne įprastais teisinėje valstybėje būdais, o veikiant įmonėje, kaip akcininkui. Toks interesų sudvejinimas ir supriešinimas mažina ministerijos veiklos skaidrumą ir kryptingumą.
5. Valstybės interesus galima ir reikia ginti tam sukurtais instrumentais: formuojant energetikos politiką, per verslo priežiūros institucijas, energetikos sektoriaus reguliatorių, naudojantis įstatymų suteiktais įgaliojimais ginti viešąjį interesą ar valstybės interesus. Tikrų ar tariamų valstybės interesų gynimas naudojantis akcininko teisėmis įmonėje yra netinkama forma siekti aukščiau išvardintų tikslų.
6. Nerimą kelia pastaruoju metu padažnėjęs valstybės institucijų piktnaudžiavimas akcininkų teisėmis. Energetikos politikos formavimą, valdžia siekia pakeisti tiesioginiu dalyvavimu energetikos versle. Tokiu būdu valdžia užsiima ir verslu, ir verslo reguliavimu, ir verslo politikos formavimu. Toks funkcijų susikoncentravimas yra prieštaraujantis ES energetikos politikos principams, siekiantiems objektyvaus verslo reguliavimo, kontrolės ir sprendimų priėmimo funkcijų atskyrimo. Valstybės interesų atstovavimui ir gynimui užtenka dabar veikiančių teisinių ir reguliacinių priemonių.
7. Valstybei priklausančio turto pardavimas skaidriu ir aiškiu būdu yra tinkama ekonominės politikos kryptis. Privatus kapitalas padeda pasiekti efektyvumo įmonių lygmeniu, o už valstybės nuosavybės pardavimą gautos lėšos gali būti naudojamos valstybės finansiniams įsipareigojimams dengti, mažinti skolinimosi poreikį.
Siūlome nepritarti siūlomam teisės akto projektui, neišbraukti nuosavybės teise Lietuvos valstybei priklausančių 17,7 proc. akcijų paketo iš privatizuojamų objektų sąrašo.
