Pozicija. Dėl maisto produktų ženklinimo

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo situaciją dėl maisto produktų ženklinimo ir teikia pastabas bei rekomendacijas. Pastaruoju metu visuomenėje ir žiniasklaidoje kilo didelė diskusija dėl maisto priedų naudojimo maisto produktuose. Todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ėmėsi iniciatyvos, kad iki 2011 m. balandžio 1 d. (vėliau pakeista iki balandžio 15 d.) maisto produktams, ant kurių pakuotės yra žymės „Be E“, „Be maisto priedų“ ir pan., turi būti atlikti tyrimai, nustatant, ar minimuose maisto produktuose tikrai nėra maisto priedų. Jei produktuose maisto priedų bus aptikta, tokių produktų pakuotėse nebebus galima skelbti informacijos, kad produktai yra „Be maisto priedų“ ir pan.

Dėl situacijos traktavimo

Maisto produktai gamintojo pažymėti „Be maisto priedų“ yra teisėtai pagaminti ir saugūs (t.y. tinkami vartoti), net jei toks gamintojo ženklinimas neatitinka tikrovės.
Maisto priedų naudojimas maisto produktuose yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1333/2008 ir Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“. Europos Sąjungoje maisto produktams yra taikomi vieni griežčiausių reguliavimų pasaulyje. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Maisto įstatymas, naudodamas „teršalo“ sąvoką reglamentuoja medžiagas, kurių negali ir neturi būti maisto produktuose. Panašius teiginius savo interneto puslapyje skelbia ir VMVT. Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad maisto priedų naudojimas produktuose yra leistinas pagal galiojančius teisės aktus.

Todėl rinkoje parduodami teisėtai (t.y. pagal saugaus maisto gamybos reikalavimus) pagaminti maisto produktai, nepaisant to, ar juos gamintojas yra pažymėjęs ženklu „Be maisto priedų“, yra tinkami vartoti. Dar daugiau, produktai nesukelia pavojaus visuomenės sveikatai, nepaisant to, ar gamintojo pasirinktas ženklinimas „Be maisto priedų“ atitinka tikrovę. Teiginio „Be E“ ir panašių kitų naudojimas produktų ženklinime yra reklamos (marketingo) elementas, o ne informavimo apie maisto vartojimo saugumą, priemonė.

Maisto produktų sudėtis, nepaisant gamintojo pasirinkimo naudoti ženklą „Be maisto priedų“ yra nurodoma gaminio sudėties aprašyme.
Nepaisant to, ar gamintojas pasirenka pakuotėje akcentuoti maisto priedų nebuvimą, maisto produkto sudėtis privaloma tvarka ant etiketės vis tiek yra nurodoma. Jei yra prielaidų manyti, kad gamintojai pažeidžia privalomus saugaus maisto režimo reikalavimus, ar teikia neteisingą informaciją vartotojams, kontrolę reikia vykdyti tikrinant etiketėje nurodytos sudėties atitikimą produkto sudėčiai.

Teisinėje bazėje nėra nustatyta kaip ženklinti produktus be maisto priedų, todėl gamintojo pasirinktas ženklinimo neatitikimas VMVT pozicijai neturi būti traktuojamas kaip Valstybinės maisto kontrolės nuostatų pažeidimas.
Gamintojo pasirinkimą ženklinti tam tikrus maisto produktus ženklu „Be maisto priedų“ reikia traktuoti ne kaip oficialią ar valstybės patvirtintą ženklinimo priemonę, bet kaip rinkodaros elementą, kuriuo gamintojas siekia pabrėžti tam tikras maisto produkto savybes. Svarbu pastebėti, kad ES ir Lietuvos teisės aktuose nėra reglamentuota teiginių „Be maisto priedų“ ir pan. reglamentavimo tvarka.

Norime atkreipti dėmesį, kad rinkoje egzistuoja daug tiek valstybės (ar jos institucijų) patvirtintų ženklinimo priemonių, tiek savanoriškai naudojamų ženklinimo priemonių, tiek nevyriausybinių organizacijų naudojamo ženklinimo, pvz., „Fairtrade“. Visų ženklinimo sistemų ir standartų veikimas (ar net konkuravimas) rinkoje yra įmanomas ir prisideda prie efektyvaus vartotojo informavimo.

Tai reiškia, kad gamintojų pasirinktas teiginio (ar ženklo) „Be maisto priedų“ vartojimas atitinka susiklosčiusią praktiką ir neturėtų būti traktuojamas kaip neatitikimas privalomiems saugaus maisto režimo reikalavimams. Jei minėtas ženklinimas konkrečiu atveju neatitinka tikrovės ir turi klaidinančios reklamos požymių, kiekvienu konkrečiu atveju kompetentinga institucija turėtų atlikti atskirą tyrimą reklamos pažeidimams tirti nustatyta tvarka.

Dėl privalomų laboratorinių tyrimų gamintojams norintiems naudoti užrašus „Be maisto priedų“ ir pan. (VMVT raštas Nr. B6-(1.9)-475)

Dėl sankcijos tinkamumo ir proporcingumo
Jei yra manoma, kad gamintojai, naudodami prekių ženklinimą „Be maisto priedų“, pažeidžia Reklamos įstatymą ir klaidina vartotojus, tinkama sankcija būtų kiekvieno individualaus pažeidimo tyrimas ir įstatymuose numatytos sankcijos kiekvienam konkretaus produkto gamintojui. VMVT įpareigojimas, kad visi gamintojai, ant pakuočių naudojantys savo sukurtą „Be maisto priedų“ ženklą atliktų privalomus laboratorinius tyrimus šiems teiginiams pagrįsti yra netinkamas, nes atlikti tyrimus ir patirti su tuo susijusias išlaidas turės net ir tos įmonės, kurių sukurti ir naudojami ženklai „Be maisto priedų“ iš esmės atitinka tikrovę. Tokiu būdu, sankcijas patirs ir įmonės, kurios nepadarė jokių pažeidimų.

Atkreipiame dėmesį, kad įmonės, norėdamos atitikti naują reguliavimo normą, patirs tiesioginių išlaidų, nes turės atlikti laboratorinius tyrimus. Kadangi reikalavimų laikymosi priežiūra yra valstybės funkcija pavesta įgaliotoms institucijoms, laboratorinius tyrimus finansuoti turėtų ne įmonės, o įgaliotosios valstybės institucijos.

Dėl termino
Numatytas terminas atlikti tyrimus (net ir po termino pratęsimo) yra vienas mėnuo. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas yra aktualus dideliam skaičiui maisto produktų gamintojų Lietuvoje (ir dar didesniam produktų skaičiui), ir į tai, kad yra ribotos tyrimų atlikimo galimybės (tyrimus atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas), tikslinga pratęsti numatytą terminą iki pagrįstos datos, įvertinus gamintojų, produktų kiekį ir tyrimų atlikimo pajėgumus.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad pagal Vyriausybės teisėkūros taisykles, naujas arba keičiamas ūkio subjektų veiklos reglamentavimas ir priežiūros teisinis reguliavimas turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Atsižvelgiant į tai, kad VMVT yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, panašių terminų (datų) laikymasis atitiktų Vyriausybės teisėkūros taisykles.

Jei vis dėlto įmonės turės pateikti laboratorinius tyrimus iki 2011 balandžio 15 d., tikėtina, kad įmonės patirs daug finansinių išlaidų.

Pirma, įmonės nesuspėjusios atlikti tyrimų nebus užtikrintos, kad jų parduodamos produkcijos pakuotės yra tinkamos naudoti, ir gali užsakyti naujas pakuotes vien todėl, kad išvengtų neigiamų pasekmių prekiniam ženklui, jei tyrimo metu paaiškėtų, kad informacija ant pakuotės yra netiksli. Turint galvoje, kad maisto produktai, ant kurių pakuočių naudojama informacija „Be maisto priedų“, yra laikomi aukštesnės pridėtinės vertės ir aukštesnės kokybės produktais, tikimybė, kad įmonės yra labai suinteresuotos savo prekės ženklo patikimumo išlaikymu ir imsis tokių priemonių, yra gana didelė.

Antra, jei įmonės suspėtų atlikti laboratorinius tyrimus ir paaiškėtų, kad gamintojo ant pakuočių naudojama informacija yra netiksli, tuomet įmonėms reikėtų savo maisto produktams užsakyti naujas pakuotes ir atsisakyti senų, net jei tos jau yra pagamintos. Tokiu būdu ši teisinė norma, tam tikra prasme, įsigaliotų atgaline data. Savaime suprantama, šis argumentas negali būti naudojamas nepagrįstai ilgą laiką, o pasikeitus reglamentavimui, ilgainiui reikia pakeisti pakuotes. Tačiau šiuo konkrečiu atveju termino pratęsimas būtų tinkamas sprendimas, kuris sumažintų naujo reguliavimo neigiamą poveikį verslui.

Rekomendacijos VMVT dėl veiksmų ateityje

Didėjant visuomenės susidomėjimui maisto produktų sudėtimi ir maisto priedų naudojimu, ateityje gali iškilti ir daugiau situacijų, kuomet valstybės institucijoms gali tekti padėti vartotojams gauti informaciją apie produkto sudėtį. Šiuo tikslu būtų galima sukurti valstybės patvirtintas ženklinimo priemones, kurias gamintojai galėtų vartoti tik įvykdę nurodytus reikalavimus. Tokia ženklinimo priemonių programa turėtų būti savanoriška, t.y. tik tie gamintojai, kurie įvykdytų keliamus reikalavimus, galėtų naudoti valstybės patvirtintą ženklą.

Jei VMVT savo ženklinimo sistemos neplanuoja kurti, o apie maisto priedų nebuvimą maisto produktuose ir toliau skelbs gamintojai, VMVT galėtų prisidėti konsultacijomis ir pagalba gamintojams taip, kad gamintojų skelbiama informacija atitiktų VMVT reikalavimus tokiai informacijai. Tokiu būdu VMVT prisidėtų prie geresnio vartotojų informavimo mažiausiomis sąnaudomis ir minimaliu neigiamu poveikiu verslui.

Siūlymai

1. Atsisakyti iniciatyvos, kad visi maisto produktai, ant kurių pakuočių gamintojas skelbia informaciją „Be maistų priedų“ ir pan., turėtų šią informaciją patvirtinančius laboratorinius tyrimus.
2. Pratęsti terminą, iki kurio turi būti minėti laboratoriniai tyrimai, įvertinus produktų kiekį ir tyrimų laboratorijų pajėgumus.
3. Laboratorinius tyrimus, reikalingus nustatyti ar ant pakuotės pateikta informacija atitinka tikrovę, atlikti valstybės ar jos įgaliotojų institucijų lėšomis.