Lietuvos Respublikos Seimo daugumos sprendimas ratifikuoti Lietuvos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) nustatančias sutartis yra sveikintinas žingsnis prekybos liberalizavimo linkme, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai. Lietuvos narystę PPO turėtų sekti tolesnis kliūčių prekybai šalinimas.
Lietuvoje nemažai diskutuojama apie narystės PPO privalumus ir trūkumus. Dažniausiai nurodoma, jog narystė svarbi dėl politinių priežasčių – galimybės dalyvauti daugelį pasaulio šalių vienijančioje organizacijoje, kreiptis į ginčų sprendimo institucijas, stabilizuoti prekybą reguliuojančias taisykles, padidinti svorį derybose su kitomis šalimis ar palengvinti stojimą į Europos Sąjungą. Jei ir minimi ekonominiai motyvai, dažniausiai akcentuojamas priėjimas prie kitų šalių rinkų.
LLRI įsitikinimu, šitaip Lietuvos visuomenei ne visiškai teisingai pateikiami narystės PPO privalumai. Pagrindinis PPO tikslas yra liberalizuoti tarptautinę prekybą bei sudaryti teisines sąlygas atviros ekonomikos plėtojimui. „Vienas pagrindinių ekonominių narystės PPO privalumų yra tai, kad įstojus į šią organizaciją bus daug sunkiau taikyti protekcionistines priemones ir spręsti atskirų įmonių problemas viso ūkio gerovės sąskaita. Narystė PPO pirmiausia reiškia įsipareigojimą vykdyti atvirą ekonominę politiką bei laikytis liberalizavimo krypties. Todėl keista, kai Lietuvos Vyriausybės atstovai pateikia išsiderėtą aukštą žemės ūkio rinkos apsaugos lygį kaip pasiekimą stojant į PPO“, teigia LLRI ekspertas Ramūnas Vilpišauskas. Jo nuomone, politikai turi ne orientuotis į visuomenėje vyraujančias baimes, bet šviesti ją ir aiškiai pasakyti, jog prekybos liberalizavimas yra naudingas visiems Lietuvos žmonėms.
„Stojimas į PPO nėra savitikslis, kad ir koks svarbus būtų šis faktas mūsų diplomatams. Tai turi būti Lietuvos politikų apsisprendimo vykdyti atvirą ekonominę politiką išraiška. Narystė PPO suteikia puikią galimybę Lietuvos atstovams parodyti iniciatyvą ir teikti siūlymus artimiausiam PPO derybų raundui dėl tolesnio kliūčių prekybai šalinimo. Be to, ne mažiau svarbu laikytis ratifikuotų susitarimų ir netaikyti netarifinių rinkos apsaugos bei kitų priemonių, iškraipančių prekybą bei mažinančių šalies gerovę“, primena R. Vilpišauskas.
