Šios iniciatyvos tikslas – rasti netinkamo Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimo pavyzdžius, kai (1) perkeliant visuomenė klaidinama dėl ES teisės reikalavimų ir turinio, (2) pasirenkamos nepagrįstos ir Lietuvai netinkamos ES direktyvų teikiamos alternatyvos ar (3) ES direktyvos perkeliamos neteisingai.
Veiksmai:
- Iniciatyvos paskelbimas – pranešimas spaudai; kokių pavyzdžių ieškome ir kaip prašoma juos pateikti.
- Pasiūlymas įmonėms, asocijuotoms struktūroms, teisininkams ir kitiems suinteresuotiems teikti pavyzdžius.
- Po nustatyto termino (3 mėn.) apibendrinti rezultatus, aprašyti įdomiausius atvejus, pateikti pasiūlymus dėl perkėlimo procedūros ir dėl konkrečių nuostatų pakeitimo.
Iniciatyvos pagrindimas
Europos Komisija giria Lietuvos pastangas derinti savo teisę su ES, nes Lietuva greičiausiai iš visų šalių narių perkelia ES direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę. Lietuva žengia visų kitų valstybių priekyje, laiku neįgyvendinusi tik 6 direktyvų, o tai sudaro tik 0,4 proc. visų reikalaujamų įgyvendinti. Greitas direktyvų nuostatų perkėlimas rodo efektyviai veikiančią direktyvų nuostatų perkėlimo sistemą, tačiau kelia abejonių dėl perkėlimo proceso skaidrumo ir perkėlimo kokybės – ar teisingai perkeltos nuostatos ir ar naudingai Lietuvai pasirinktos galimos konkrečios direktyvos alternatyvos.
ES teisė esmingai veikia Lietuvos žmonių ir įmonių gyvenimą. Vertinama, kad beveik 80 proc. visų nacionalinių teisės aktų šaknys yra ES teisėje, todėl jos perkėlimas į nacionalinę teisę yra labai svarbus. Sparčiausias Lietuvos teisės derinimas su ES teise vyko rengiantis prisijungti prie ES – greitas harmonizavimo temptas, menkas visuomenės, verslo ir didelis profesionalų supratimas apie ES teisę ir jos reikšmę nulėmė tai, kad perkėlimas ne visada kokybiškas, pamatuotas, ne visada pasirinktos geriausios alternatyvos. Atskirais atvejais ES reikalavimai pasitelkiami norint „prastumti“ nepopuliarias, sunkiai kitaip pagrindžiamas nuostatas, o dėl to atsiranda ne tik reguliavimai, kuriuos buvo stengiama paslėpti po ES reikalavimų skraiste, bet ir pati ES tampa visų negerovių atpirkimo ožiu.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos advokatūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, dienraštis „Verslo žinios“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacija skelbia „Netinkamo ES teisės perkėlimo stebėjimo“ iniciatyvą, kurios metu verslininkai, teisininkai ir kiti suinteresuoti asmenys, susidūrę su klaidinimu dėl ES teisės, nepagrįstais alternatyvų pasirinkimais ar neteisingu perkėlimu kviečiami pateikti tokių pavyzdžius. Pateikti pavyzdžiai bus apibendrinti, įdomiausi atskirai aprašyti, bus pateikti pasiūlymai dėl atskirų prasto perkėlimo pakeitimų ir dėl ES teisės perkėlimo procedūros.
Ieškomi šie netinkamo ES perkėlimo atvejai:
1) Klaidinimas dėl ES teisės. Klaidinimas dėl ES teisės atsiranda tuomet, kai priimant įvairius teisės aktus: įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar ministerijų ministrų įsakymus, pasitelkiami argumentai, jog to reikalauja ES teisė, kai tai nėra tiesa. Praktikoje klaidinimas pasireiškia, kad sakoma, kad įstatymas yra eurointegracinis, nors visame projekte ES teisę įgyvendina tik vienintelė nuostata; kai sakoma, kad ES teisė reikalauja, nors remiamasi tik rekomendacine nuostata; ar galiausiai klaidinama dėl direktyvos nuostatų turinio – reikia tai perkelti ar ne.
2) Nepagrįstas ES teikiamų alternatyvų pasirinkimas. Nepagrįstas ES teikiamų alternatyvų pasirinkimas atsiranda tuomet, kai direktyva suteikia teisę pasirinkti būdus ir priemones, kaip įgyvendinti ES teisės reikalavimus, o Lietuva pasirenka akivaizdžiai netinkamą alternatyvą – ekonomiškai nepagrįstą ar kitaip Lietuvos situacijai nepriimtiną sprendimą.
3) Neteisingas ES direktyvų perkėlimas. Neteisingas perkėlimas atsiranda, kai priimti teisės aktai neįgyvendina arba neteisingai įgyvendina ES teisės aktų reikalavimus. Neteisingas ES teisės perkėlimas galiausiai yra pagrindas Europos Komisijai pradėti ES teisės neįgyvendinimo procedūras.
Todėl kviečiame pateikti netinkamo ES teisės perkėlimo pavyzdžius ir nurodyti:
- aptariamą ES direktyvą;
- aptariamą Lietuvos teisės aktą;
- kokie argumentai ir kur buvo pateikti, jei manote, kad buvo klaidinta dėl ES teisės;
- kur matote perkėlimo klaidingumą, nepagrįstumą ar neteisingumą ir kodėl?
Pavyzdžius kviečiame pateikti iki 2006 m. birželio 1 d. Lietuvos laisvosios rinkos institutui el. paštu
llri@lrinka.lt arba faksu 8 5 252 62 58.
