LLRI atliekamas Lietuvos ekonomikos tyrimas

APIE TYRIMO METODOLOGIJĄ

 

Ekonomikos rodiklių tyrimai – žvilgsnis iš vidaus
Nuo 1997 m. LLRI atlieka Lietuvos ekonomikos tyrimą (anksčiau vadinosi Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimas) remdamasis rinkos dalyvių apklausa. Pagrindiniai tyrimo tikslai – pateikti ekonominių rodiklių, reikalingų planuoti verslą, vertinimus, paremtus rinkos dalyvių nuomonėmis, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos respondentų vertinimams ir lūkesčiams, palyginti šiuos vertinimus su visais prieinamais oficialiais duomenimis bei kitų šaltinių vertinimais ir pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
Kas paskatino imtis šio projekto?
Savo analitinėje veikloje Lietuvos laisvosios rinkos institutas ilgai dirbo tik su kokybinėmis kategorijomis, stebindamas tradicinius mokslinius institutus savo abejingumu skaičiams. Deja, daugelis žmonių tik kiekybinius argumentus pripažįsta „moksliniais“, t. y. vertais pasitikėti. Skaičiai naudojami ekonominiuose diskursuose visiškai laisvai: neatsižvelgiant nei į jų korektiško taikymo lauką, nei į kilmę, nei į šviežumą. Tai sudaro puikias sąlygas ekonominei demagogijai, turinčiai skaudžių pasekmių.
Ekonominės statistikos šaltinių Lietuvoje nėra daug. Tai Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, Vertybinių popierių birža, Lietuvos bankas, tarptautinių institucijų (Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko), privačių institucijų ir nepriklausomų ekspertų tyrimai. Kadangi ekonomikos rodiklius nuolat ir sistemingai skaičiuoja tik Lietuvos statistikos departamentas, nenuostabu, kad nuorodomis į jį grindžiamos vos ne visos ekonomikos tyrinėtojų tiesos.
Verslo strategams reikalingi skaičiai, kuriais remdamiesi galėtų priimti sprendimus. Taigi jiems reikia kokybiškų skaičių. Akivaizdu, kad kritiškai vertinant informaciją vieno šaltinio nepakanka. Alternatyvių ekonomikos rodiklių vertinimų ir prognozių poreikis ir paskatino LLRI imtis šio projekto.
Tyrimo metodologija
Apklausos metodika remiasi vadinamojo „ekspertų sutarimo“ paradigma. Pagrindiniai analizei reikalingi duomenys surenkami iš rinkos dalyvių (ekspertų) – asmenų, jaučiančių ekonominio gyvenimo pulsą. Vienas žinomiausių tokio pobūdžio tyrimų yra nuo 1946-ų metų JAV vykdomas The Livingston Survey. Amerikietiškajame variante apklausiami ir verslininkai (t. y. praktikai), ir mokslininkai bei žurnalistai (teoretikai). Mūsų pagrindiniai duomenų teikėjai – ekonomikos praktikai, kadangi jų žinios ir nuomonės, patikrintos konkrečia patirtimi ir rizika, nepelnytai retai patenka į viešumą.
LLRI tyrime naudojama „ekspertų sutarimo paradigma“ yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija, kuri teigia, kad rinkos dalyviai elgiasi racionaliai – formuoja savo vertinimus ir prognozes panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Būtent rinkos dalyvių lūkesčiai nulemia jų veiksmus, kartu ir visos ekonomikos judėjimo kryptis.
LLRI tyrimas skiriasi nuo oficialios statistikos trimis esminiais aspektais. Pirma, LLRI tyrimo metu pagrindinius apibendrinimus daro patys rinkos dalyviai, tuo tarpu Lietuvos Statistikos departamentas (SD) iš verslo aplinkos renka unikalią, neapibendrintą informaciją, kurią vėliau apibendrina statistiniais metodais. Antra, LLRI tyrimas remiasi geranorišku rinkos dalyvių dalyvavimu vertinant rinkos procesus, o LSD gauna iš įmonių privalomas detalias ataskaitas (namų ūkiai gali atsisakyti dalyvauti tyrime). Trečia, LLRI tyrimo metu nagrinėjami laisvai pasirinkti rodikliai, o jų apibrėžimus lemia jų nauda planuojant ekonominę veiklą. LSD tiria privalomą rodiklių sąrašą pagal suderintą metodiką. Be to, LLRI parenka įvairiapusišką informaciją ir operatyviai pateikia tyrimo rezultatus. Šios prielaidos leidžia tikėtis, kad LLRI tyrimas turi praktinę vertę rinkos dalyviams.
Kaip ir kiekviena metodologija, šio tyrimo metodologija pasiteisina tik tam tikromis sąlygomis. Pagrindinė problema – apklausos respondentai. Nemanome, kad sunku rasti žmonių, suvokiančių ekonomikos realijas ir tendencijas. Problema yra tų žmonių užimtumas – tiek laiko, tiek minčių prasme. Taigi rezultatų kokybė visų pirma priklauso nuo respondentų skiriamo laiko apgalvoti turimą informaciją ir nurodyti rodiklių įverčius. Tam būtinas respondentų geranoriškumas. Svarbu, kad jie ne tik fiksuotų reikiamą informaciją, bet ir kritiškai ją įvertintų. Kitas esminis dalykas – apklausos rodiklių apibrėžimai turi būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai, kad visi respondentai (ir vartotojai) vienodai juos suprastų. Dėl šios priežasties apklausų metu išryškėjus interpretavimo problemoms rodiklių apibrėžimai koreguojami ir tikslinami.
Kaip ir kokius rodiklius tiriame
Apklausos anketą sudaro keturios rodiklių kategorijos: (i) makroekonomikos, (ii) namų ūkių, (iii) įmonių ir (iv) pinigų rinkos rodikliai. Šiuo metu iš viso tiriamas 21 rodiklis: (i) bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, šešėlinės ekonomikos dalis BVP, vartojimo prekių ir paslaugų ir gamintojų prekių kainų pokyčiai, importo ir eksporto augimas, santykinė mokesčių našta, lito kursas JAV dolerio atžvilgiu, nedarbo lygis, (ii) vidutinis darbo užmokestis, namų ūkių pajamos, namų ūkių investicijos ir santaupos; (iii) įmonių pelningumas, nuosavybės grąža, investicijos, mokslui ir inovacijoms skiriama išlaidų dalis; (iv) skolinimosi kaina, VVP pelningumas ir ne bankų paskolų dalis paskolų rinkoje.
Tyrimo ekspertai prašomi nurodyti ne jų atstovaujamos įmonės, šakos ar regiono rodiklius, bet bendras šalies realijas atspindinčias reikšmes. Žinoma, bus pasiremta sava patirtimi – bet to mums ir reikia. Anketoje prašome įvertinti praeitų metų vertinimus ir pateikti vienerių metų prognozę.
Apklausas atliekame du kartus per metus – metų pradžioje ir viduryje, o susistemintus rezultatus skelbiame viešai ir pristatome knygose lietuvių ir anglų kalbomis arba kompaktiniuose diskuose.
Šio tyrimo tikslas nėra gauti detalų Lietuvos ekonomikos atspindį. Anaiptol, mes siekiame išryškinti tendencijas, nupiešti apibendrintą, bet teisingo mastelio eskizą. Vargu ar šio tyrimo rezultatai duos peno ekonometrinio pobūdžio tyrimams. Mūsų tikslas yra „demitologizuoti“ skaičius pateikiant alternatyvą ir suteikti daugiau galimybių mąstantiems rinkos veikėjams priimti teisingus sprendimus.
PUBLIKACIJOS APIE LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMĄ:
1998-09-01 | Statistikos pritaikomumo galimybės ir ribos. Alternatyvių vertinimų poreikis | R. Vilpišauskas  | straipsnis, „Laisvoji rinka“ 1998 Nr. 4
1998-05-30 | Skaičiai nekalba patys už save | G. Steponavičienė  | straipsnis, „Naujasis Židinys-Aidai“ 1998 Nr. 5-6