Lisabonos strategijoje derinami nesuderinami siekiai, teigia LLRI

LLRI išanalizavo Lisabonos strategiją ir parengė išsamią jos poveikio Lietuvai studiją

VILNIUS, 2004 m. sausio 27 d.  – Lisabonos strategijoje mėginama suderinti sunkiai suderinamus siekius – ekonominį augimą ir konkurencingumą, socialines garantijas ir sanglaudą, o kai kurios su stojimu į Europos Sąjungą (ES) susijusios Lietuvoje įgyvendinamos priemonės neatitinka šios strategijos rekomendacijų. Tokios išvados priėjo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), įvertinęs Lisabonos strategiją ir atlikęs išsamią jos poveikio Lietuvai studiją.

Tokia nuodugni studija Lietuvoje atlikta pirmą kartą. Joje ne tik pristatyta Lisabonos strategija, bet ir detaliai įvertinti Lietuvos prioritetai įgyvendinant ją, pateikti siūlymai Lietuvos institucijoms, kurios yra atsakingos už konkrečias sritis. Studijoje smulkiai aptariami Lisabonos strategijoje numatyti uždaviniai ir prioritetai verslumo, užimtumo, biudžeto politikos, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, socialinės sanglaudos ir darnios plėtros srityse.

Šio darbo LLRI ėmėsi atsižvelgdamas į Lisabonos strategijos svarbą ES darbotvarkėje ir joje siūlomų uždavinių aktualumą Lietuvai. LLRI nuomone, tai, kad Lietuvoje įgyvendinamos Lisabonos strategijos neatitinkančios priemonės, yra dar viena svarbi priežastis, dėl kurios Lietuvai jau dabar būtina turėti aiškius prioritetus. Šią studiją galima laikyti pirmąja Lietuvos ekonominės ir socialinės politikos prioritetų ES formuluote ir pagrindu atstovauti Lietuvos ekonominiams interesams.

Parengtą studiją LLRI pristatys Lietuvos politikams ir visuomenei. Studija atlikta Europos Komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu. Ją taip pat bendrafinansavo Danijos užsienio reikalų ministerijos vietinės priešstojiminės paramos programa.

Integracijos į ES klausimus LLRI nagrinėja jau nuo 1998 metų. Institutas yra atlikęs tyrimus apie Lietuvos integracijos į ES poveikį krovinių vežimo kelių transportu politikai, Klaipėdos uosto krovos įmonių veiklai, Lietuvos energetikos ir chemijos pramonės reglamentavimui, taip pat bendrą integracijos poveikio Lietuvos ekonominei aplinkai analizę. Kartu su užsienio šalių partneriais LLRI surengė ne vieną tarptautinę konferenciją apie ekonomines integracijos pasekmes, aktyviai dalyvavo diskusijoje dėl ES referendumo. LLRI taip pat yra atlikęs studiją apie ES ateitį, kurioje pristatomas Lietuvos požiūris į tai, kaip pertvarkyti ES ir jos institucijas.

Apie Lisabonos strategiją

Lisabonos strategiją ES šalių vadovai priėmė 2000 m. pavasarį. Jos tikslas – pasiekti, kad ES per dešimtmetį taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonomikos plėtra būtų derinama su didesniu, geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda. Pagrindinis motyvas priimti šią strategiją buvo siekis suteikti postūmį nuo JAV atsiliekančiai ES ekonomikai ir sutelkti valstybes nares įgyvendinti šį tikslą ir glaudžiau derinti vykdomas ekonominės politikos priemones.

Lietuva kartu su kitomis būsimosiomis ES narėmis jau nuo praėjusių metų įsijungė į Lisabonos strategijos įgyvendinimo procesą ir 2004 m. kovą susitiks su kitomis ES narėmis įvertinti pasiektos pažangos. Tikėtina, kad po ES plėtros šių metų gegužę Lisabonos strategijos įgyvendinimas, ypač sąlygų ekonomikos augimui ir konkurencingumui gerinimas, taps vienu iš svarbiausių ES darbotvarkės klausimų.

Atsisiųsti studiją: Europos Sąjungos Lisabonos darbotvarkės ir jos poveikio Lietuvai įvertinimas