Lietuva laisvėja lėtai

VILNIUS – Ekonominės laisvės Lietuvoje nuo 1997 iki 2000 metų padaugėjo labai menkai. Lietuva išliko žemiausioje vietoje iš visų Baltijos šalių pagal pasaulio ekonominės laisvės indeksą, kurį skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) drauge su Kanados Freizerio institutu (The Fraser Institute) ir kitais nepriklausomais institutais 54-ose šalyse.

„Pasaulio ekonominės laisvės 2002 metų pranešimas“ (Economic Freedom of the World: 2002 Annual Report) sudarytas vadovaujant Freizerio institutui ir Nobelio ekonomikos premijos laureatui Miltonui Friedmanui. Šis indeksas, kuriuo vertinamos 123 pasaulio šalys, iki šiol yra objektyviausias ir išsamiausias pasaulio šalių ekonominės laisvės vertinimas.

 

Lietuvos reitingas išaugo mažiausiai tarp Baltijos šalių

 

Tyrimo duomenys rodo, jog nuo 1997 iki 2000 metų Lietuva pagal ekonominės laisvės lygį kilstelėjo tik per 2 pozicijas – iš 62 į 60 vietą. Tuo tarpu Latvija lentelėje pakilo iš 60 į 47 vietą. Geriausius rezultatus Baltijos regione ir vėl parodė Estija, šoktelėjusi iš 57 į 35 vietą. Per dvejus metus Estija pasistūmėjo aukštyn per 22 pozicijas, Latvija – per 13 pozicijų, o Lietuva – tik per 2 pozicijas. Lietuva lygiuojasi vienoje vietoje su šiomis šalimis: Haičiu, Malta, Nikaragva, Uganda ir Zambija.

LLRI ne kartą atkreipė dėmesį, jog Lietuva reformas dažnai vykdo tik tiek, kiek reikalauja tarptautinės organizacijos, siekdama užsitikrinti jų paramą, tačiau retai mėgindama pakreipti jas verslui ir gyventojams naudinga linkme. Srityse, dėl kurių tarptautinių institucijų tiesioginė įtaka nėra didelė, Lietuvoje apskritai nereformuojamos: tai – sveikatos apsauga, pensijų sistema, švietimas, žemės ūkis. Be to, derėdamasi su Europos Sąjunga, neretai Lietuva mechaniškai perkelia ES reikalavimus į savo teisės aktus, ne visais atvejais įvertina jų pasekmes Lietuvos visuomenei ir kartais nepagrįstai suvaržo gyventojų ir verslo galimybes. Šio tyrimo rezultatai kaip tik ir patvirtina LLRI kritiką.

Laisviausia šalimi pripažintas Honkongas, po jo eina Singapūras, JAV, Jungtinė Karalystė ir Naujoji Zelandija. Kitos penkios aukščiausias vietas užėmusios šalys yra Šveicarija, Airija, Australija, Kanada ir Olandija. Kitos didžiosios valstybės užėmė šias vietas: Japonija – 24-ąją, Vokietija – 15-ąją, Kinija – 101-ąją, Rusija – 116-ąją. Žemiausiai laisvos ekonominiu požiūriu yra Afrikos, Lotynų Amerikos ir buvusios komunistinės valstybės.

Kaip rodo tyrimas, ekonominės laisvės daugėja visame pasaulyje. Nuo 1970 iki 1980 metų smukę, valstybių laisvės reitingai kilo iki šiol.

 

Ekonominė laisvė skatina augimą

 

Šalių, patekusių tarp 20 proc. ekonomiškai laisviausių šalių, BVP vienam gyventojui vidurkis sudaro 23 450 JAV dolerių, o vidutinis jo augimas – 2,6 proc. per metus. 20 proc. šalių, užimančių lentelėje paskutiniąsias vietas, vidutinis BVP vienam gyventojui tesiekia 2 560 JAV dolerių, o jo augimo tempai – minus 0,9 proc.

Tyrimui naudoti duomenys rodo, kad ekonominė laisvė skatina ekonomikos augimą ir gerovę. Laisviausiose šalyse paprastai mažesnis skurdo lygis, aukštesni sveikatos rodikliai ir raštingumas, gera mityba, mažai dirbančių vaikų, egzistuoja piliečių ir politinė laisvės, žemas korupcijos lygis.

 

Apie tyrimą

 

Šiame 6-ąjame „Pasaulio ekonominės laisvės indekso” leidime pateikiami atnaujinti skaičiai ir kai kurių šalių duomenys nuo 1970 iki 2000 metų. Papildomi istoriniai duomenys leido atlikti iki šiol išsamiausią ekonominės laisvės vertinimą. Tai suteikia tyrinėtojams galimybę detaliau nagrinėti ryšį tarp ekonominės laisvės ir kitų socialinių rodiklių. Pirmasis leidinys buvo išleistas 1996 metais po dešimtmetį trukusių tyrinėjimų, kuriuose dalyvavo virš 100 mokslininkų ir keletas Nobelio premijos laureatų.

Į indeksą įtrauktos penkios svarbiausios rodiklių kategorijos: (1) valdžios dydis, (2) teisinė struktūra ir nuosavybės teisių apsauga, (3) patikimi pinigai ir pinigų politika, (4) užsienio prekybos laisvė, (5) paskolų ir darbo rinkų, verslo reguliavimai.


Išsamiau su leidiniu „Pasaulio ekonominė laisvė: 2002 m. metinis pranešimas“ galima susipažinti internete adresu www.freetheworld.com.