Pereinamasis laikotarpis žemės pardavimui sulėtins integraciją į Europos Sąjungą, stabdys Lietuvos ūkio plėtrą ir dar labiau atitolins ir taip vėluojančias reformas žemės ūkyje, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, vertindami Vyriausybės sprendimą atnaujinti derybas su ES dėl laisvo kapitalo judėjimo skyriaus.
LLRI eksperto Ramūno Vilpišausko nuomone, atnaujintos derybos dėl pereinamojo laikotarpio žemės pardavimui užsieniečiams sugadins Lietuvos kaip patikimos derybų partnerės įvaizdį ir turės neigiamą poveikį Lietuvos patikimumui įstojus į ES.
„Tai nėra kompromisinis sprendimas, kadangi ir be pereinamojo laikotarpio taikymo planuojama įgyvendinti įvairius „saugiklius“, kurie apribotų galimybes spekuliuoti žeme. Be to, ketinimai taikyti paramą vietiniams ūkininkams įsigyjant žemę nesuderinami su rinkos ekonomikos principais ir rodo, kad Lietuvoje dar pilnai nesukurtos sąlygos rinkos ekonomikai,“ – teigė ekspertas.
Anot R.Vilpišausko, siūlymas derėtis su ES dėl pereinamojo laikotarpio atspindi tik kelių nepatenkintų ir įtikinamų argumentų nepateikiančių interesų grupių, norinčių pigiai supirkti žemę, reikalavimus. Vyriausybė ir Seimo dauguma turėtų atsižvelgti į visos šalies interesus, o ne paisyti siaurų interesų grupių reikalavimų.
Pereinamojo laikotarpio taikymas neatitinka nei ekonominių, nei politinių Lietuvos interesų. Kaip tik šioje srityje stojimas į ES suteikia puikią progą modernizuoti šalies ekonomiką ir plėtotis verslui kaimo vietovėse. Be to, dabar taikomos kliūtys prekiauti žeme riboja Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos piliečių teisę disponuoti savo nuosavybe, į kurią jau atkurtos nuosavybės teisės.
„Argumentas, jog pereinamasis laikotarpis yra reikalingas tam, kad būtų galima išsiderėti didesnę ES paramą Lietuvos ūkininkams, yra nepagrįstas. Iš anksto aišku, jog ES finansinės paramos ūkininkams susiejimas su žemės pardavimo klausimu nepadės Lietuvai išsiderėti didesnės paramos. Tačiau tai lems blogiausią ir ekonomiškai žalingiausią scenarijų Lietuvai – pereinamųjų laikotarpių taikymą ir finansinei paramai, ir žemės pardavimui,“ – teigė R. Vilpišauskas.
Institutas apgailestauja, kad šalies interesai aukojami vardan politinių kompromisų su interesų grupėmis ir taip atitolinamos šalies modernizavimo perspektyvos. Šiuo metu daugiausia dėmesio reikia skirti nuosavybės teisių atstatymui užbaigti ir šalinti kliūtis ekonominės veiklos plėtrai kaimo vietovėse.
