E. Ruželė: Padėkite, mane nuskriaudė globalizacija (0)

Kad Europos Sąjungos institucijos yra prisigalvojusios neįtikėtinų programų ir fondų ne paslaptis. Vienas iš šių fondų yra Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EU Globalization Fund). Šiam fondui kasmet skiriama iki 500 milijonų eurų. Jo esmė maždaug tokia: jeigu jus nuskriaudė globalizacija ir dėl jos kaltės praradote darbą, galite kreiptis į šį fondą ir jums bus skirta pinigų persikvalifikuoti ir susirasti naują darbą. Svarbu paminėti, kad paramą gauti daug lengviau jeigu darbą praradote ne jūs vienas, bet didesnė grupelė žmonių.

Įdomu, ar į šio fondo lėšas nepretenduoja buvę „Barclays“ darbuotojai, kurie prarado darbą dėl to, jog informacinių technologijų centras buvo perkeltas į Lietuvą. Tokia jau ta globalizacija, negailestinga, įmonės keliasi ten, kur darbo jėga pigesnė, kur sąlygos geresnės. Galbūt reikėtų dar įkurti fondą, kuris kompensuotų blogą nuotaiką arba fondą, kuris kompensuotų temperatūrų skirtumus tarp Europos Sąjungos valstybių. Jie galėtų vadintis prisitaikymo prie nuotaikos nelygumo ir prie neteisingų geografinių valstybių skirtumų fondais.

Susidaro įspūdis, jog globalizaciją bandoma paversti mitine būtybe, ar stichine nelaime. Tiesa ta, kad iš esmės ekonominiai globalizacijos efektai yra teigiami. Atsiranda daugiau galimybių realizuoti save, didėja žmonių pasirinkimo galimybės ir laisvės, vartojimo produktai tampa pigesni. Žinoma, atsiranda daugiau konkurencijos, tačiau konkurencija neleidžia užmigti ant laurų, skatina tobulėjimą. Be abejonės, staigūs kultūriniai ir socialiniai pokyčiai sukuria problemų, tačiau Europos Sąjungos fondas skirstydamas lėšas jų tikrai nesprendžia. Globalizacija- žmonių civilizacijos vystymosi etapas, kuris skirtingai veikia kiekvieną žemės gyventoją. Vieni gali laisviau keliauti, dirbti skirtingose pasaulio vietose, susipažinti su skirtingomis kultūromis ir tuo džiaugiasi. Kiti nenori arba negali prisitaikyti prie besikeičiančios dinamikos. Pavyzdžiui, Visagino gyventojai nors ir daugelį metų mokėjo gerokai mažiau už komunalines paslaugas ir iš anksto žinojo, kad Ignalinos elektrinė užsidarys, vis tiek piketuoja ir prašo valstybės pagalbos. Turint omenyje, kad tiksli uždarymo data buvo žinoma iš anksto, elektrinės darbuotojai turėjo visas sąlygas pasiruošti šiam įvykiui, susirasti kitą darbą ar pasiruošti persikraustyti gyventi į kitą miestą. Jeigu to nepadarė, kalta tikrai ne globalizacija ir ne horoskopai ar likimas, o patys žmonės.

Manau, tinkama paralelė šioje situacijoje būtų kompiuterio ir interneto atsiradimas. Ne visiem šis išradimas tapo iš karto priimtinu ir ne visi iš karto ėmė juo naudotis, net jeigu galėjo sau tai leisti. Spausdinimo mašinėlių gamintojui ši naujovė reiškė, jog jo gaminamų prekių paklausa pradėjo kristi, vis daugiau žmonių naudojosi kompiuterinėmis technologijomis. Ar jam reikėtų kompensuoti šį paklausos sumažėjimą, o gal sumokėti už kompiuterinio raštingumo kursus? Juk jis toliau gali prekiauti senomis technologijomis, jeigu tik atsiras pakankamai klientų, kurie yra pasiryžę mokėti už senovinę spausdinimo mašinėlę. Net jeigu jam teks bankrutuoti, yra kitų teigiamų pasikeitimų, galbūt knygos vietiniame knygyne tapo pigesnės dėl padidėjusio leidybos efektyvumo, atsirado galimybė „Skype“ ar kitos programos pagalba bendrauti su artimaisiais, gyvenančiais Londone. Tuo pačiu metu pasikeitė daugybė kitų aplinkybių, todėl įvertinti tikrąjį kompiuterio atsiradimo efektą konkrečiam žmogui tampa beveik neįmanoma, ką jau kalbėti apie valstybę ar visą pasaulį. Kaip ir technologinis progresas ar mokslo pažanga, globalizacija nėra politiškai patvirtinta programa, nėra už ją atsakingo pareigūno. Nors valdžios žmonės dažnai ir nori, kad mes tikėtume, jog gyvename statiškame pasaulyje, kurį jie gali kontroliuoti, taip nėra. Aplinkybės, kuriomis gyvename, keičiasi kiekvieną sekundę ir mes prie jų prisitaikome.

Prašyti ir skirti lėšas prisitaikymui prie globalizacijos padarinių yra tas pats, kaip skirti lėšas prisitaikymui prie lietaus padarinių. Jeigu išeisi į lauką be skėčio – sušlapsi, galbūt ne visi tai žino, bet ar lietus dėl to kaltas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

two × 3 =