Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) pristato dvidešimtąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiamos rinkos dalyvių 2008 metų ir patikslintos 2007 metų prognozės. Šis tyrimas buvo atliktas 2007 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais.
Rinkos dalyvių prognozės pateikiamos 4 skyriuose. Pirmame skyriuje nagrinėjamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, šešėlinės ekonomikos dalis BVP, importo ir eksporto augimas, vartojimo ir gamintojų kainų pokyčiai, nedarbo lygis ir mokesčių naštos dydis nuo BVP. Antrame skyriuje aptariami namų ūkių rodikliai: darbo užmokestis, namų ūkių pajamos bei investicijoms ir santaupoms skiriamos pajamų dalys. Trečias skyrius yra skirtas įmonių rodikliams aptarti: įmonių pelningumui, nuosavo kapitalo grąžai ir investicijoms, mokslui ir naujovėms skiriamai išlaidų daliai. Ketvirtame skyriuje nagrinėjama kreditų kaina. Kiekvieno skyriaus pabaigoje lentelėje pateikiami apibendrinti tyrimo rezultatai.
Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
- 2007 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais LLRI atlikto tyrimo duomenimis, ekonomikos augimas šiais ir kitais metais turėtų išlikti spartus. Rinkos dalyviai nusitei- kę optimistiškiau nei prieš pusę metų ir prognozuoja, kad 2007 metais realus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 7,2 proc. Jų manymu, 2008 metais augimas turėtų siekti 6,5 proc.Lietuvoje pasigendama ryžtingesnių ekonomikos politikos veiksmų, kurie padėtų išvengti „perkaitimo“. Pagrindinė valdžios priemonė, kuri gali ir turi būti panaudota, yra griežtesnė fiskalinė politika, visų pirma, biudžeto deficito panaikinimas.
- Griežtesnė fiskalinė valstybės politika, valdžios išlaidų efektyvumo didinimas taip pat padėtų siekti valstybės finansų tvarumo ir ilgalaikio ekonomikos augimo. Šiems tikslams siekti reikalingi ir kiti veiksmai: reikia vykdyti švietimo ir sveikatos reformas, gilinti pensijų reformą, mažinti reguliavimą ir gerinti verslo sąlygas, turėti aiškias darbuotojų išlaikymo rinkoje (taip pat ir naujų pritraukimo) strategijas. Spartus dabartinis ekonomikos augimas suteikia tam itin geras sąlygas.
- Tačiau neigiamai rinkos dalyvių prognozes gali veikti ekonomikos politikos nenuoseklumas. Ryškiausias to pavyzdys – paskubomis suformuluotas pasiūlymas atsisakyti visuotinio GPM tarifo mažinimo ir įvesti progresinį tarifą. Be to, postūmį šešėlinei ekonomikai suteikia akcizų didinimas cigaretėms ir degalams, taip pat didelė biurokratinė našta. Anot tyrimo dalyvių, 2007 ir 2008 metais eksportas išaugs po 13 proc. Importo augimas turėtų siekti atitinkamai 15,5 ir 16 proc. Eksporto augimą lemia auganti paklausa pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose. Importo lūkesčius skatina sparti vidaus paklausos plėtra.
- Infliacijos rodiklių prognozes veikia akcizų kėlimas, maisto produktų kainų augimas, brangstantys energetikos ištekliai, gausios biudžeto išlaidos. Taip pat įtakos turi sparčiai kylantys atlyginimai, kurie didina įmonių veiklos sąnaudas. Dėl augančių atlyginimų ir skolinimosi didėja vartojimas, todėl jaučiama ir paklausos veiksnių įtaka kainų augimui.Tam tikras spartesnis kainų augimas Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, yra natūralus konvergencijos procesas. Todėl nereikėtų bandyti jo stabdyti visomis įmanomomis priemonėmis, net ir siekiant svarbių valstybės tikslų, pavyzdžiui, euro įvedimo, o atsirinkti tas priemones, kurios padeda kelti ilgalaikį ekonomikos konkurencingumą ar bent jo neblogina. LLRI tyrimo duomenys atskleidžia, kad nedarbo rodikliai ir toliau turėtų mažėti, tačiau lėtesniu tempu nei anksčiau. Pasak rinkos dalyvių, nedarbo lygis, 2006 metais siekęs 5 proc., šiais metais mažės iki 4,8 proc., o 2008 metais turėtų siekti 4,5 proc.
- Nors progresinio mokesčio tarifas nebuvo įvestas, buvo padaryta neigiama įtaka Lietuvos Vyriausybės ir apskritai Lietuvos ekonominės politikos įvaizdžiui. Šis pavyzdys iliustruoja, kad mokestinę politiką Lietuvoje sunku nuspėti. Aiški ir nuosekli ekonominė politika yra būtina, siekiant sukurti geras verslo sąlygas, taip pat patikimos, investicijoms patrauklios šalies įvaizdį.
- Lietuvoje derėtų sutvarkyti mokestinių lengvatų sistemą, kuri yra nenuosekli, iškraipanti žmonių motyvaciją ir mažinanti pajamas į biudžetą. Derėtų atsisakyti lengvatų būsto paskoloms, kurios nepagrįstai didina nekilnojamojo turto kainas, taip pat PVM lengvatų, kurios nepasiekia norimo tikslo (nemažėja kainos vartotojams), bet nepagrįstai didina tam tikra veikla užsiimančių įmonių pelnus. Galiausiai tikslinga būtų panaikinti energijos taupymo neskatinančias kompensacijas gyventojams už šildymą ir karštą vandenį, šias išmokas integruoti į bendrą socialinės paramos sistemą.
- Rinkos dalyvių vertinimais, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2007 metais sudarys 2618 Lt/mėn. ir bus 6 proc. didesnės nei prieš metus (2472 Lt/mėn.). Sparčiai augant ekonomikai, namų ūkių pajamos stabiliai didėja jau septynerius metus iš eilės. Pajamų lygį labiausiai didina per tuos metus smarkiai sumažėjęs nedarbas, darbo užmokesčio augimas ir galimybės užsidirbti už Lietuvos ribų: namų ūkių finansus papildė lietuvių užsienyje uždirbami ir į Lietuvą siunčiami pinigai.
- Rinkos dalyvių nuomone, 2008 m. darbo užmokes- čio augimas išlaikys tokius pat sparčius augimo tempus – neto darbo užmokestis turėtų išaugti 12,3 proc. ir metų pabaigoje siekti 1657 Lt/mėn.
- Manoma, kad santaupoms 2007 m. žmonės skirs 372 Lt/mėn., t. y. beveik tiek pat kaip ir 2006 metais. 2008 metais taupymas turėtų išaugti iki 418 Lt/mėn. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2007 metais investicijos išaugs 10 proc. iki 376 Lt/mėn. Santaupoms ir investicijoms kartu tenkanti namų ūkių biudžetų dalis turėtų sudaryti 28 proc. šiais ir 29 proc. 2008 metais.
