Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 16-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiamos rinkos dalyvių patikslintos prognozės 2005-iesiems ir lūkesčiai 2006 metams.
2005 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atlikto tyrimo duomenimis, stipriausią ekonominės situacijos gerėjimą šiais ir ateinančiais metais pajus Lietuvos gyventojai: augs darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos, didės gyventojų taupymas ir investicijos, toliau sparčiai mažės nedarbas. Nors bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis išlieka vis dar aukštas, tačiau neabejotinai mažesnis nei prieš keletą metų. Pesimistiškai nuteikia rinkos dalyvių nuomonė, jog šešėlinės ekonomikos mastai auga, o mokesčių našta nelengvėja; taip pat struktūrinis nedarbas ir kvalifikacijos trūkumas. Galima daryti išvadą, jog ekonomikos augimas jau ima išsikvėpti, nes šalyje nėra kuriami tolesnio ir ilgalaikio augimo pamatai: nevykdoma imigracijos politika, nepertvarkomas švietimo sistemos organizavimas, apčiuopiamai nemažinama mokesčių našta, nevykdoma griežta iždo politika.
Nors visos institucijos jau seniai kalba apie darbo užmokesčio šuolį, LLRI tyrimo dalyviai iki šiol gana santūriai vertino staigaus darbo užmokesčio kilimo galimybę. Tačiau šiame tyrime pakartotinai prognozuodami 2005 m. darbo užmokesčio augimą, rinkos dalyviai pateikė gerokai aukštesnius rodiklius. Jų nuomone, 2005 m. vidutinis darbo užmokestis padidės net 11,6 proc. (arba 122 litais) ir sudarys 1167,8 Lt/mėn. Ateinančiais metais išsilaikys spartus darbo užmokesčio augimas – beveik dešimtadaliu iki 1273 Lt/mėn. Lūkesčius dėl darbo užmokesčio augimo stiprina mažėjantis nedarbas ir dėl emigracijos bei švietimo sistemos plyšių stiprėjanti konkurencija dėl darbo jėgos, dėl naujų technologijų diegimo ir modernizavimo didėjantis įmonių efektyvumas ir pelningumas.
Tyrimo duomenimis, ekonomikos augimą nuolat lydėjo gerėjanti gyventojų finansinė padėtis, besitęsianti jau pastaruosius penkerius metus. Rinkos dalyvių prognozėmis, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2005 m. sudarys 2106 Lt/mėn. ir bus 6,4 proc. didesnės nei prieš metus. Pajamos vienam namų ūkio nariui sudarys 826 Lt/mėn. Kitais metais tikimasi panašaus namų ūkių pajamų augimo, apie 7 proc., kuris sudarys apie 2252 Lt/mėn. Vieno ūkio nario pajamos sieks 883 Lt/mėn. Pajamas labiausiai didina sparčiai mažėjantis nedarbas ir darbo užmokesčio augimas, didinamos pensijos ir įvairios pašalpos ir kitos išmokos iš biudžeto. Rinkos dalyviai taip pat mano, jog namų ūkių pajamas augina ir emigracija, nes užsienyje dirbantys šeimų nariai siunčia dalį atlyginimo į Lietuvą.
Rinkos dalyviai pateikė gana aukštas namų ūkių investicijų, ir santaupų prognozes. Jie mano, kad santaupos 2005 m. vidutiniškai augs 14 proc. ir sieks 321,73 Lt/mėn. Ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti 2005 m. vidutiniškai bus skiriama 335,9 Lt/mėn., o tai yra net beveik 70 litų daugiau nei praėjusiais metais (265 Lt/mėn.). Pasak rinkos dalyvių, 2006 m. santaupos didės 9,4 proc., o investicijos – 10 proc. ir sudarys atitinkamai 352 Lt/mėn. ir 369 Lt/mėn.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2005 m. Lietuvos BVP išaugs 6,3 proc., palyginti su 6,8 proc. pernai, tačiau kitais metais šalies ūkio plėtra dar šiek tiek lėtės – tikimasi 6,1 proc. augimo. Tokios prognozės atspindi ir oficialių vidaus bei tarptautinių institucijų numatytas tendencijas. Optimistinius rinkos dalyvių lūkesčius skatina gana sėkmingi pirmieji narystės Europos Sąjungoje (ES) metai, ypač darbo pasidalijimo, išaugusios specializacijos teigiami pokyčiai, mažėjantis nedarbas, kylantis darbo užmokestis ir pajamos. Nors rinkos dalyviai teigiamai vertina struktūrinių fondų poveikį ekonomikos augimui, vis dėlto manoma, šios lėšos gali daryti ir neigiamą įtaką – iškraipyti konkurenciją, o teigiamas poveikis gali būti tik laikinas. Siekiant, kad ištekliai būtų veiksmingai išnaudoti, o ekonomika būtų gyvybinga ir tada, kai jie bus išsemti, reikia griežtinti iždo politiką, tęsti tolesnį rinkos liberalizavimą, nedidinti valdžios išlaidų ekonomikai skatinti.
Stabiliai ir sparčiai augant ekonomikai, keičiasi padėtis ir darbo rinkoje. Pasak LLRI tyrimo dalyvių, 2005 m. pabaigoje nedarbo lygis bus 8,6 proc., palyginti su 9,6 proc. 2004 m. pabaigoje, o kitais metais ir toliau mažės iki 8 proc. 2006 m. pabaigoje. Nedarbo mažėjimą veikia besitęsianti ūkio plėtra ir teigiami lūkesčiai, kad įmonių padėtis gerės. Nedarbo duomenis pastebimai koregavo ir lietuvių emigracija į ES darbo rinkas. Tačiau būtų klaidinga vienareikšmiškai džiaugtis statistiniais rodikliais, nes bene pagrindinės nedarbo mažėjimo priežastys yra pesimistinės: mažėjantis nedarbo rodiklis reiškia ne tik augantį užimtumą, bet ir intensyvią emigraciją, struktūrinį nedarbą, bedarbių nenorą dirbti ir Lietuvos valdininkų ir profsąjungų nenorą įsileisti užsienio darbininkus.
Rinkos dalyvių lūkesčiai, kad šešėlinė ekonomika mažės, nepasitvirtino, netgi atvirkščiai – naujausias LLRI tyrimas rodo, kad 2005 m. šešėlinė ekonomika sudarys 21,4 proc. BVP, ir tai yra beveik procentu daugiau nei prognozuota prieš pusę metų. Kitais metais rinkos dalyviai tikisi šešėlinės ekonomikos dalį mažėsiant iki 20 proc.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad ir eksporto, ir importo augimas 2005 m. išliks spartus ir sieks atitinkamai 12,9 proc. ir 12,3 proc. Ateinančiais metais eksporto ir importo augimas turėtų dar labiau paspartėti.
Tyrimas rodo, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainos ir šiais, ir 2006 m. augs sparčiau nei per ankstesnius kelerius metus – po 3,46 proc.
Įmonių finansinius rodiklius tyrimo dalyviai vertina gana santūriai, tačiau optimistiškai. Prognozuojama, kad 2005 m. įmonių grynasis pelningumas vidutiniškai sieks 6,4 proc., palyginti su 6,2 proc. 2004-aisiais, o nuosavybės grąža sieks 11,9 proc. ir bus 1,3 proc. didesnė nei prieš metus. Rinkos dalyviai mano, kad ateinančiais metais pelningumas ir nuosavybės grąžos rodikliai nekis.
Anot rinkos dalyvių, inovacijų procesai įmonėse nelėtėjo. Manoma, kad 2005 m. tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai bus skiriama 6,4 proc. visų įmonių išlaidų, t. y. puse procento daugiau nei 2004 m. (5,9 proc.), tačiau žymiai mažiau nei 2001 m. (7,2 proc.). Panašios tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateinančiais metais.
Apie tyrimo metodiką
LLRI pradėjo Lietuvos ekonomikos tyrimą 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad rinkos dalyviai elgiasi racionaliai – formuoja savo vertinimus ir prognozes panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Būtent rinkos dalyvių lūkesčiai nulemia jų veiksmus, kartu ir visos ekonomikos plėtros kryptis.
Šiame tyrime dalyvavo 48 ekspertai. Tyrimą rėmė bendrovės „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“, „Kappa Packaging Baltic“, „Ragutis“, „Santa Monika Networks“, Ūkio bankas ir „VST“.
