Šalies ekonominiai rodikliai plačiai naudojami žiniasklaidoje, mėgstami politikų ir mokslininkų. Diskusijose nuorodos į skaičius dažnai priimamos kaip teiginių įrodymas. Tačiau ekonominių rodiklių šaltinių nėra gausu. Matydamas alternatyvių ekonomikos rodiklių vertinimo poreikį, Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko makroekonominių rodiklių tyrimą. Gauti pirmojo etapo, kuriame nagrinėjami 1997-ų metų rodikliai ir 1998-ų metų prognozės, rezultatai. Sekantį etapą planuojama vykdyti 1998 m. antrą pusmetį.
Tyrimo metodika
LLRI tyrimas remiasi “ekspertų sutarimo” paradigma. Jos pagrindas – racionalių lūkesčių teorija, kurios viena pagrindinių prielaidų skamba taip: jei ekonominio kintamojo dydis gali būti susiejamas su pastebimais procesais, racionalūs asmenys suformuos savo lūkesčius bei prognozes, susijusius su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Prognozės yra tuo patikimesnės, kuo daugiau informacijos turi ir panaudoja prognozuojantys asmenys. Suprantama, jog geriausiai informacija apie tokius ūkio rodiklius kaip infliacija, palūkanų normos, darbo užmokestis, investuojama pelno dalis ir pan. žinoma tiems asmenims, kurie su tuo susiduria betarpiškai, kurių tiesioginėje veikloje būtina šiuos parametrus žinoti bei vertinti.
Pabrėžtinas faktas, kad LLRI makroekonominių rodiklių tyrimas grindžiamas kitokia paradigma ir kitokia metodologija, nei Lietuvos Statistikos departamento. Nuo statistinių tyrimų jis skiriasi trimis esminiais aspektais. Pirma, vieta, kurioje daromi apibendrinimai: LLRI tyrime pagrindinius apibendrinimus daro rinkos dalyviai, o statistiškai apibendrinami tik jų atsakymai; LSD metodikoje iš verslo aplinkos surenkama unikali neapibendrinta informacija, kuri apibendrinama statistiškai. Antra, informacijos surinkimo principu: LLRI tyrimas remiasi geranorišku ekspertų dalyvavimu besiaiškinant tiesą; LSD privaloma tvarka gauna iš įmonių detalias ataskaitas apie jų veiklą (namų ūkiai gali atsisakyti dalyvauti tyrime). Trečia, LLRI tyrime nagrinėjimui pasirenkamų rodiklių sąrašą bei apibrėžimų traktavimą nulemia naudingumo verslui planuoti principas; LSD tiria privalomą sąrašą rodiklių pagal suderintą metodiką. Šios prielaidos sudaro pagrindą tikėtis, kad LLRI tyrimo rezultatai turės praktinę vertę rinkos dalyviams.
Pagrindiniai duomenys analizei gauti iš ekspertų apklausos. Kriterijais pasirenkant respondentus buvo jų darbo pobūdis ir veiklos sėkmingumas. Reikia pabrėžti, jog atrenkant ekspertus svarbiau buvo jų kompetencija ir patirties įvairovė, o ne veiklos srities ar vietos reprezentatyvumas.
Tyrimo kokybei labai svarbi aplinkybė yra respondentų nusiteikimas skirti pakankamai laiko anketos užpildymui. Ekspertai buvo paprašyti nurodyti tuos rodiklius, kuriuos, jų nuomone, jie yra pakankamai kompetentingi įvertinti. Iš viso apklausoje dalyvavo 48 ekspertai.
Ekspertų sutarimo paradigma besiremiantys tyrimai yra atliekami daugelyje šalių. Žinomiausias pavyzdys yra nuo 1946 m. JAV Filadelfijos Federalinio Rezervų banko vykdomas “Livingston” tyrimas. Jo metu apklausiami tiek įvairiose srityse dirbantys verslininkai, tiek teoretikai – kiekvieną kartą maždaug 55-65 asmenys. LLRI tyrime respondentų struktūra yra kiek kitokia – jame orientuojamasi į praktikus, kadangi manoma, jog taip sparčiai keičiantis ekonominei situacijai Lietuvoje, verslininkai pirmieji reaguoja į vykstančius pokyčius. Tuo tarpu jų nuomonė dažnai yra nepagrįstai ignoruojama kaip “neprofesionali”.
Tyrimo objektas
LLRI vykdytos apklausos anketą sudaro dvylika makroekonominių rodiklių: BVP augimas, šešėlinės ekonomikos dalis BVP ir jos dinamika, infliacija, nedarbo lygis, vidutinis darbo užmokestis, vidutinės namų ūkio pajamos bei išlaidos, pajamų dalis, skiriama santaupoms ir investicijoms, neapskaitytas importas bei eksportas, įmonių pelnas bei investicijos, prognozuojamos palūkanos bei lito kursas su JAV doleriu. Respondentai prašomi nurodyti ne jų atstovaujamos įmonės, šakos ar pažįstamų rato, bet bendras šalies realijas atspindinčias reikšmes, remiantis tiek tiesioginiu savo patyrimu, tiek visa iš kolegų, konkurentų ir kitų šaltinių gauta informacija. Įvertinti prašoma esamą situaciją (1997 m. pabaiga) ir pateikti vienerių metų prognozę (1998 m. pabaiga).
Šio tyrimo vieni pagrindinių tikslų yra pateikti alternatyvius tiriamų rodiklių vertinimus ir išanalizuoti kai kurių statistikoje skaičiuojamų rodiklių taikymo korektiškumo problemas.
Leidinyje pateikiama apdorota ekspertų apklausos medžiaga, gautų duomenų analizė bei jų interpretacija, lyginant su viešai prieinamų šaltinių – Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos banko, Ūkio ministerijos, kai kurių tarptautinių finansinių institucijų – duomenimis ir atsižvelgiant į metodologijų skirtumus.
Šis tyrimas nebūtų įvykęs be užsakovų – Vilniaus banko, Omnitel, Vilfimos ir Balticum Management – suinteresuotumo bei ekspertų, sutikusių būti apklausos respondentais, dalyvavimo. Tyrimo autoriai – Guoda Steponavičienė ir Ramūnas Vilpišauskas – dėkoja jiems, o taip pat prof. J. Čičinskui, sutikusiam recenzuoti tyrimą bei visiems, suteikusiems vertingų kritinių pastabų.
Pagrindiniai apklausos rezultatai
Ekspertų vertinimais tiek BVP augimo 1997 m., tiek prognozuojamo BVP augimo 1998 m. vidurkiai – 4.95 ir 5.8% atitinkamai – daugiau nei procentiniu punktu mažesni už LSD pateikiamas reikšmes. Daugiausia ekspertų nurodė 4 ir 5% BVP augimą 1997 m. ir 5% prognozę. Pramonės sektoriaus atstovų įverčių vidurkis žemiausias ir lygus 3.9%, prognozė – 4.8%.
Ekspertų nuomone neapskaityta ekonomika Lietuvoje 1997 m. galėjo sudaryti apie 27% BVP. 1998 m. prognozuojamas jos sumažėjimas 5-iais procentiniais punktais. Lietuvos statistikos departamentas (LSD) remiasi 1995 m. tyrimais ir nurodo 23.4% BVP neapskaitytos ekonomikos apimtis. Tačiau 7.4 procentiniai punktai atsiradę dėl statistinių priežasčių, todėl nelaikytini “šešėliu”. Be to statistikoje pateiktame dydyje neatspindėta nelegali užsienio prekyba.
Neapskaitytas importas, ekspertų nuomone, 1997 m. sudarė maždaug 24% viso importo, neapskaitytas eksportas – apie 17% viso eksporto. Taigi, tyrimo dalyvių nuomone, 1997 m. buvo neapskaitoma maždaug penktadalis Lietuvos užsienio prekybos. 1998 m. prognozuojamas neapskaitomos užsienio prekybos sumažėjimas maždaug 3 procentiniais punktais, o proporcija tarp neapskaitomo importo ir neapskaitomo eksporto, ekspertų nuomone, turėtų išlikti panaši.
Ekspertų apklausoje nurodytų infliacijos dydžių vidurkis 1997 m. buvo maždaug 11% (LSD vertinimais šis rodiklis buvo 8.4%), ekspertų prognozuojama infliacija 1998 m. – apie 10% (LSD – 6%). Pastebėtina, jog užsienio ekspertų vertinimai šiuo atžvilgiu yra artimesni LLRI ekspertų nuomonei.
LLRI ekspertų nuomone 1997 m. nedarbo lygis didmiestyje vidutiniškai buvo lygus apie 8%, mieste – apie 12%, kaime – apie 20%. Bendras Lietuvos nedarbo lygis sudarė maždaug 13%, tuo tarpu LSD vertinimais 1997 m. šis rodiklis buvo lygus apie 6%, t. y. daugiau nei dvigubai mažesnis. Ekspertų nuomone bendras nedarbo lygis Lietuvoje 1998 m. šiek tiek padidės ir bus vidutiniškai 13.5%. Beje, skirstant ekspertus pagal veiklos sritis, didžiausią nedarbo lygį nurodo dirbantys gamybos sektoriuje. Daugiausiai abejonių kelia nedarbo lygio kaime rodiklis, kadangi nėra nusistovėjusios praktikos, ką laikyti bedarbiu kaime.
Dauguma tyrimo ekspertų – 78% visų atsakiusiųjų – mano, jog lito kursas su JAV doleriu 1998 m. nesikeis ir išliks 4 litai už 1 JAV dolerį.
Apie vidutinį neto darbo užmokestį 1997 m. tyrimo ekspertai pateikė tokius skaičius: 1017 Lt/mėn didmiestyje, 762 Lt/mėn mieste ir 400 Lt/mėn kaime. Prognozės 1998-iems atitinkamai 1192, 880 ir 468 Lt/mėn. Taigi, prognozuojamas nuosaikus augimas. LSD duomenimis vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 1997 m. buvo 651 Lt.
Ekspertų nuomone, mėnesinių namų ūkių pajamų (tik piniginių) vidurkis 1997 m. didmiestyje buvo lygus 2222 Lt., mieste – 1575 Lt., kaime – 1015 Lt vienam namų ūkiui. Perskaičiavus ekspertų įverčius taip, kad būtų galima lyginti su LSD vertinimais, gauta, jog LLRI tyrimo ekspertų nuomone mėnesinių namų ūkių pajamų vienam asmeniui vidurkis mieste buvo 725 Lt (LSD pateikiamas rodiklis – 367.5 Lt.), kaime – 346 Lt. (LSD pateikiamas rodiklis – 194.2 Lt.). Taigi, ekspertų nurodytas vidutinių mėnesinių namų ūkio pajamų vienam asmeniui vidurkis mieste daugiau nei dvigubai didesnis už atitinkamą LSD vertinimą. Ekspertai prognozuoja namų ūkių pajamų augimą 1998 m., vienam asmeniui jos bus vidutiniškai lygios apie 840 Lt mieste ir 393 Lt. kaime.
Vidutinė darbo užmokesčio dalis namų ūkių pajamose, tyrimo ekspertų nuomone, 1997 mieste sudarė apie 80% (LSD duomenimis – 65%), kaime – 44% (LSD duomenimis – 46%). 1998 m. šis rodiklis, ekspertų nuomone, nekis.
Ekspertų nuomone, mėnesinių namų ūkių išlaidų vidurkis 1997 m. didmiestyje buvo lygus 1831 Lt., mieste – 1575 Lt., kaime – 1015 Lt vienam namų ūkiui. Perskaičiavus vienam asmeniui, namų ūkių išlaidų vidurkis mieste buvo lygus 604 Lt (LSD pateikiamas dydis – 375 Lt.), kaime – 284 Lt. (LSD pateikiamas rodiklis – 204 Lt.). Ekspertai prognozuoja, kad namų ūkių išlaidos vienam namų ūkio nariui 1998 m. padidės vidutiniškai iki 675 Lt mieste ir 312 Lt. kaime.
LLRI tyrimo dalyvių nuomone namų ūkių pajamų dalis, skiriama investicijoms ir santaupoms, 1997 m. vidutiniškai buvo lygi didmiestyje 17%, mieste – 14%, kaime – 15%. Ekspertų nuomone 1998 m. šis rodiklis šiek tiek išaugs ir sieks atitinkamai 20%, 15.9% ir 15.8%.
Ekspertų nuomone vidutinis Lietuvos (pelningų) įmonių pelningumas 1997 m. buvo apie 12%, nuosavybės grąža – apie 19%.
LLRI tyrimo dalyviai prognozuoja, kad paskolų litais 6-12 mėn. laikotarpiui palūkanų norma 1998 m. pabaigoje bus vidutiniškai lygi 12.95 %, JAV doleriais – 10.7%. Lietuvos banko duomenimis atitinkama palūkanų norma litais jau 1997 pabaigoje buvo lygi 12.3%, užsienio valiutomis – 10.6%.
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, terminuotų indėlių litais 1-3 mėn. laikotarpiui palūkanų norma 1998 m. pabaigoje bus vidutiniškai lygi 6.54%, JAV doleriais – 4.9%. Lietuvos banko duomenimis palūkanų norma už terminuotus indėlius litais jau 1997 pabaigoje buvo lygi 6.2%, doleriais – 4.7%.
Išvados
Lietuvos Laisvosios rinkos instituto pradėtas makroekonominių rodiklių tyrimų ciklas yra viena iš daugelio pastangų gauti teisingą informaciją apie ekonominius procesus Lietuvoje. Tačiau nepaisant tikslumo, patikimumo ir panašių kokybės kriterijų, ekonominė statistika yra tik vienas iš daugelio tikrovės imitacijos fenomenų. Dėl didelio apibendrinimo laipsnio ekonominė statistika nepajėgi atspindėti konkrečių ekonominių reiškinių, tačiau gali atspindėti šalies, kaip vieneto, ekonomiką. Todėl naudojant ekonominę šalies statistiką palyginimui su kitų šalių atitinkamais rodikliais arba su tos pačios šalies rodikliais laiko skalėje kyla mažiau problemų, nei bandant pritaikyti šiuos skaičius konkretiems verslo sprendimams priimti.
Verta prisiminti keletą pagrindinių principų, kuriais vadovaudamiesi statistikos vartotojai gali priartėti prie tiesos. Pirma, jokių skaičių nepriimti besąlygiškai: t.y., naudojant statistinius rodiklius, atsižvelgti į jų apibrėžimus bei gavimo būdus, nes skirtingai apibrėžę rodiklius, gausime nelygintinus rezultatus. Antra, naudoti duomenis iš skirtingų šaltinių ir gautus remiantis skirtingomis metodikomis, nes visos jų turi savo privalumų bei trūkumų. Trečia, apibendrintų dydžių sudedamosioms dalims išaiškinti, nagrinėti tas dalis atskirai ir konkrečiomis sąlygomis – taigi, už bendrosios ekonominės statistikos ribų.
