E. Leontjeva. Pradedamos viešojo administravimo reformos matu turi tapti kuriama vertė piliečiams

Elena Leontjeva

Elena Leontjeva.

Pastangas gerinti viešojo administravimo institucijų kokybę ir mažinti gyventojams bei ūkio subjektams tenkančią biurokratinę naštą iki šiol ribojo vertybių, atsakomybės mechanizmų ir į klientą orientuotų sprendimų stoka.

2019 m. Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje „Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje“ pažymima, kad Lietuva pagal reguliavimo naštą užima 85 vietą, pagal teisinės sistemos efektyvumą ginčijant valdžios sprendimus ir reguliavimus – 95 vietą iš 141 valstybių.

Reitingai rodo, kad turime didžiulį potencialą stiprinti mūsų viešąjį administravimą kaip esminę šalies konkurencingumo ir gerovės kūrimo sąlygą. Tai leistų ne tik efektyviau naudoti turimus išteklius, didinti investicijas ir gerovę, bet ir stiprinti valdžios ir piliečių partnerystę bei tarpusavio pasitikėjimą.

Nors bandymų gerinti viešąjį administravimą buvo, tačiau esminio proveržio iki šiol pasiekti nepavyko. Analizuodami esamą reguliavimo sistemą priėjome išvados, kad buvo sukurta ir įgyvendinta nemažai reikalingų priemonių, tačiau trūko vertybinio supratimo apie institucijų kuriamą vertę piliečiui. Teisinė bazė tam yra pakankama, bet ji įgyvendinama fragmentiškai. Niekur nėra numatyta poveikio priemonių ir konkrečios atsakomybės, kuri turėtų sekti, kai teisės aktų yra nesilaikoma. Aštrėjant globaliai konkurencijai, visų dalyvių motyvacija, pasiryžimas ir atsakomybė išlaisvinti gyventojus nuo nepagrįstų reguliavimų, o tarnautojus – nuo perteklinių funkcijų, tampa būtinybe.

Krizė yra puiki proga pokyčiams. Svarbiais jų nešėjais ir ambasadoriais turėtų tapti valstybės tarnautojai. Šiandien valstybės tarnautojai yra patekę į nepavydėtiną padėtį, kai norėdami padėti žmogui to padaryti negali, nes yra įkalinti taisyklių ir reguliavimų gausos bei prieštaringumo. Tai trukdo jiems daugiau dėmesio skirti reguliavimo spragų šalinimui ir ūkininkavimo sąlygų gerinimui. Jų motyvacija gali tapti savotišku kuru pradedamai viešojo administravimo reformai.

Krizė yra puiki proga pokyčiams. Svarbiais jų nešėjais ir ambasadoriais turėtų tapti valstybės tarnautojai.

Į priežiūros institucijose dirbančių tarnautojų pasiūlymus, kaip gerinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei paslaugų kokybę turėtų būti atsižvelgiama pirmiausia, nes būtent jie geriausiai žino opiausias konkrečios srities problemas. Tačiau neretai valstybinės institucijos „verda“ savo viduje, o piliečio, kaip kliento, nemato – reikia ne gintis nuo tų, kurie ateina su pasiūlymais, o išklausyti, kas jiems trukdo verslauti, gyventi. Tiesą sakant, pagal įstatymus, kiekvienos valstybės institucijos tarnautojai ne tik gali, bet ir privalo teikti siūlymus, kaip tobulinti teisinę bazę, jeigu mato, kad žmonėms yra kliūčių veikti ir nepatogumų, gaunant viešąsias paslaugas.

Kaip rodo užsienio šalių patirtis, reformos pavyksta tuomet, kai tikslas mažinti valstybės institucijų ir reguliavimo naštą yra aiškiai apibrėžtas ir keliamas visoms viešojo administravimo institucijoms. Vienas tokių pavyzdžių yra Danija, išsikėlusi tikslą per šešerius metus sumažinti 25 proc. ūkio subjektų reguliavimą ir administravimo naštą. Nors nuo reformos pradžios praėjo jau šešiolika metų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija iki šiol įvardija Daniją kaip gerosios praktikos pavyzdį modernizuojant viešąjį sektorių ir debiurokratizuojant valdymą.

Šią savaitę pristatytoje studijoje mes rekomenduojame remtis Danijos pavyzdžiu ir reformos valdymą sukoncentruoti aukščiausią politinį mandatą turinčios vykdomosios valdžios lygmenyje. Taip būtų užtikrintas nuoseklus Vyriausybei pavaldžių institucijų darbo koordinavimas, bendra vertybinė kryptis virstų realiu proveržiu.

Reformos sėkmė tiesiogiai priklausys ir nuo teisėkūros kultūros – nuo to, kaip bus įgyvendinamos naujos reguliavimo iniciatyvos. Itin svarbu kokybiškai vykdyti išankstinį (ex-ante) teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, jį glaudžiai sieti su galiojančių teisės aktų stebėsena. Reikia disciplinos ir atsakomybės, kad būtų laikomasi Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų principų: proporcingumo, efektyvumo ir tikslingumo. Vien šitų principų laikymasis apsaugotų žmones nuo absurdiškų ir perteklinių reguliavimų. Taip pat būtina reguliavimams nustatyti galiojimo terminą, juos peržiūrėti periodiškai, taikyti taisyklę „one-in, two-out”.

Reikėtų ir toliau diegti teisinius saugiklius, kad valdžios funkcijos būtų kvestionuojamos, egzistuotų institucinis poreikis ir netgi kultūra jas optimizuoti. Tuomet užtikrinsime, kad valdžia gali susitelkti į tai, kas nuo seno yra dešiniųjų vertybė – į „stiprią ir efektyvią valstybę“.