Lietuvos laisvosios rinkos institutas | 2020-11-201Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvada dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2,4,5,7,35,39,76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimoįstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2) ir kitų Seimo narių pasiūlymų dėl šio projekto
Lietuvos laisvosios rinkos institutas | 2020-11-201Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvada dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2,4,5,7,35,39,76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimoįstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2) ir kitų Seimo narių pasiūlymų dėl šio projekto
1. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2,4,5,7,35,39,76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimoįstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2)vertinimas
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2,4,5,7,35,39,76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimoįstatymo projektu Nr. XIIIP-4571(2)1(toliau –Projektas) siūloma Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2,4,5,7,35,39,76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnyje įtvirtintą nuostatą „Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ papildyti išimtimi –„Ši nuostata netaikoma, kai vaistinėje jos darbo laiku dirba ne mažiau kaip vienas vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) ir jo veiklą naudojantis ryšio priemonėmis, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, prižiūri vaistininkas“. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytas reikalavimas, kad „Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ –dar negalioja. Numatyta šios nuostatos įsigaliojimo data –2021 m. sausio 1 d.
1.1. Projektu siūlomo teisinio reguliavimo atitikties Europos Sąjungos teisei vertinimas
ES teisė nustato profesinius kvalifikacinius reikalavimus vaistininko profesinei veiklai
2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo[1] (toliau – Direktyva) 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybė narė leidžia užsiimti vaistininkų profesine veikla, jei asmuo turi V priedo 5.6.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą, patvirtinantį, kad atitinkamas asmuo savo rengimo metu įgijo žinias ir įgūdžius, nurodytus 44 straipsnio 3 dalyje. Direktyvos V priedo 5.6.2 punkte nurodyta, kad Lietuvoje asmuo turi būti baigęs universitetą ir turėti aukštojo mokslo diplomą, nurodantį suteiktą vaistininko profesinę kvalifikaciją.
Direktyvos 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Valstybės narės turi užtikrinti, kad turintieji universiteto ar lygiaverčio lygio farmacijos formalios kvalifikacijos įrodymą, atitinkantį 44 straipsnio nuostatas, galėtų užsiimti bent toliau išvardytomis veiklomis <…>“, tarp jų:
- „vaistinių preparatų ruošimu, tyrimais, sandėliavimu ir tiekimu į visuomenei skirtas vaistines“ Šią veiklą galima prilyginti farmacinei paslaugai[2], kuri privalo būti teikiama parduodant vaistus Lietuvoje (Lietuvos Respublikos (LR) farmacijos įstatymo 35 str. 9 d.).
- „informacijos ir patarimų apie gydymo produktus teikimu“ (Direktyvos 44 str. 3 d. e) ir g) p.). Šią veiklą galima galima prilyginti ekstemporaliųjų vaistų[3]
ES teisė nenustato profesinių kvalifikacinių reikalavimų farmakotechnikų profesinei veiklai
Direktyvos 44 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas turi patvirtinti, kad baigtas bent penkerių metų trukmės rengimas“. Vaistininkai Lietuvoje yra ruošiami Lietuvos sveikatos mokslų universitete[1] (LSMU) ir Vilniaus universitete[2] (VU), studijų programos trukmė – 5 metai. Farmakotechnikai ruošiami Kauno kolegijoje[3] 3 metus (žr. 1 lentelę). Tai rodo, kad farmakotechnikų mokymo programa neatitinka Direktyvoje vaistininko profesijai įgyti nustatytos kvalifikacijos įgijimo trukmės (3 metai, o ne 5, Direktyvos 44 str. 2 d.). Asmenys, baigę farmakotechniko studijas, negauna diplomo, nurodančio suteiktą vaistininko profesinę kvalifikaciją (Direktyvos V priedo 5.6.2 p.).
Toliau skaitykite šioje nuorodoje čia.
