Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-3613)
Projektu siūloma:
● Neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD) 2020 m. didinti ne iki numatytų 400 eurų, 2021 m. – iki 500 eurų, o iki 350 eurų 2020 m. ir 400 eurų 2021 m. Šiuo metu NPD siekia 300 eurų.
● Sumažinti 2020-iesiems metams patvirtintą NPD dydį, taikomą riboto darbingumo asmenims: nuo 553 iki 453 eurų turintiems sunkų neįgalumo lygį (didelių spec. poreikių), bei nuo 508 iki 408 eurų, asmenims, turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį.
● Metinei pajamų daliai, viršijančiai 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – 2019 m., 84 VDU – 2020 m. ir 60 VDU – 2021 m. ir tolimesniais metais, nustatyti 32 procentų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifą, vietoj dabar galiojančio 27 proc. dydžio GPM.
Raginame nepritarti Projektui dėl žemiau išvardintų priežasčių:
• Dalis Projektu siūlomų pakeitimų įsigaliotų jau nuo 2020 m., o tai reiškia, kad eilinį kartą būtų nesilaikoma 6 mėn. termino, per kurį mokesčių mokėtojai turi prisitaikyti prie siūlomų pakeitimų.
• Projektu siūlomas NPD didinimo stabdymas per 2 metus lemtų 360 eurų dydžio mokestinės naudos praradimus mažiausių pajamų gavėjams. Siūlymas mažinti NPD riboto darbingumo asmenims reiškia, kad tokie asmenys per metus netektų 240 eurų siekiančios papildomos mokestinės naudos. Tai prieštarauja anksčiau iškeltiems tikslams mažinti pajamų nelygybę.
• Pakeitimai siūlomi nepraėjus nė metams nuo mokesčių reformos įsigaliojimo. Šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių įvertinti 2019 m. įvykdytos mokesčių reformos rezultatus.
• Projekto rengėjai nenumato Projekto galimų neigiamų pasekmių, poveikio verslo sąlygoms ar kriminogeninei situacijai, o tai rodo, kad Projekto poveikio vertinimas atliktas atmestinai.
• Priėmus Projektą nebūtų pasiektas vienas iš mokesčių reformos tikslų – 2021 m. turėti konkurencingiausią darbo apmokestinimą Baltijos šalyse. Net ir sumažinus darbo mokesčių naštą 2019 m., Lietuva pagal ją lenkia labiausiai išsivysčiusias valstybes – EBPO šalis nares. 2018 m. duomenimis, organizacijos narėse reali mokesčių našta mažiau nei vidutiniškai uždirbančiam asmeniui siekė 32,1 proc., o Lietuvoje – 34,8 proc.
• Sprendimas stabdyti NPD didinimą galėtų paveikti „šešėlinį“ darbą mažų pajamų grupėje, ypač – sulėtėjus ekonomikos augimui.
• Aukštesnio GPM tarifo įvedimas galėtų tapti kliūtimi pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurių stygius yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių problemų. Didesnis GPM tarifas aukštesnėms pajamoms ribos inovacijų vystymą, produktyvumo galimybių didinimą ir aukštos pridėtinės vertės veiklas. Būtent šias veiklas vykdantys asmenys dažniausiai gauna aukštesnes, progresinio tarifo kartelę viršijančias pajamas.
• Papildomai apmokestinus gyventojų pajamas, planuojamas papildomas biudžeto lėšas siūloma panaudoti didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui. Akivaizdu, kad surinktas papildomas biudžeto pajamas skiriant didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui paprasčiausiai būtų padidinamas perskirstymas, tačiau tai niekaip nesumažintų socialinės atskirties ar nelygybės, nes į šias priemones pretenduotų ir pasiturinčios šeimos.
IŠSAMI ARGUMENTACIJA ČIA.
