Dėl Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7(1) straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (18-8411, 18-8407, 18-8408)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7(1) straipsniu įstatymo (toliau – Projektas Nr. 18-8411) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Projektas Nr. 18-8407) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projektais siūloma apibrėžti startuolio sąvoką, įmonės įtraukimo į Startuolių sąrašą ir išbraukimo iš jo sąlygas ir nustatyti, kad Startuolių sąraše esančios labai mažos įmonės, registruotos Juridinių asmenų registre ne ilgiau kaip 3 metus, gali dalinai būti draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis.
Projektų tikslų galima siekti alternatyviomis priemonėmis (taikant analogišką tvarką, kuria naudojasi veiklą pradedantys savarankiškai dirbantys asmenys), todėl, įvertinus jas, siūlome tikslinti įstatymų Projektus.
Lengvata „startuoliams“ diskriminuotų kitas veiklą pradedančias ir su analogiškomis problemomis susiduriančias įmones ir plėstų valstybės lėšomis draudžiamųjų ratą
Visiškai sutinkame, kad socialinio draudimo įmokos turi didelį svorį verslo kaštų struktūroje ir gali tapti pradedančiojo verslo vystymosi stabdžiu. Su investicijų pritraukimo, talentų pritraukimo tarptautinėje erdvėje problemomis susiduria ne tik vadinamieji „startuoliai“, bet ir didžioji dalis kitų veiklą pradedančių įmonių.
Priėmus Projektu Nr. 18-8407 siūlomas nuostatas bus dar labiau plečiamas valstybės lėšomis (o tai reiškia – kitų mokesčių mokėtojų lėšomis) socialiniu draudimu draudžiamų asmenų ratas. Atkreiptinas dėmesys, kad prognozuojama jog 2018 m. valstybės lėšomis (pensijų, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, ligos, motinystės socialiniam draudimu) draudžiamų asmenų skaičius nesikeis ir bus apie 70 tūkst. žmonių.[1]
Startuoliams siūloma subsidija bus teikiama iš kitų mokesčių mokėtojų sumokėtų įmokų, todėl svarbu užtikrinti, kad mokestinė našta gyventojams nepadidėtų. Užuot privilegijavus vienas visuomenės grupes kitų sąskaita siūlome numatyti socialinio draudimo įmokų atostogas atsisakant ir galimų išmokų mokėjimo. T.y. siūlome taikyti analogišką ar panašią tvarką (išplečiant taikymą pirmiesiems 3 veiklos metams), kuri šiuo metu yra numatyta savarankiškai dirbantiems asmenims. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 str. 3 dalyje numatyta galimybė savarankiškai dirbantiems asmenims pirmaisiais veiklos metais nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų:
„3. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kurią po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmą kartą tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d. per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis.“
Dėl apibrėžimo ir plėtros potencialo nustatymo metodikos trūkumo, įmonių įtraukimas į Startuolių sąrašą bus subjektyvus, selektyvus, atveriantis landas korupcijai
Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės įtraukimas į Startuolių sąrašą yra paremtas subjektyviais kriterijais (išskyrus įmonės dydį). Įmonė gali būti įtraukta į Startuolių sąrašą, jei ji:
- turi didelį verslo plėtros potencialą (įmonės prekės ir (ar) paslaugos turi universalios plėtros į užsienio valstybių rinkas potencialą ir įmonė turi potencialą per trumpą laikotarpį pateikti prekes ir (ar) paslaugas užsienio valstybių rinkoms);
- turi inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą (įmonė vykdo inovacinę veiklą arba diegia inovacijas).
Nei Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nei siūlomuose pakeitimuose nėra nurodyta, kaip matuojamas didelis verslo plėtros potencialas. Dar daugiau – nėra pateikiami inovacijų arba inovacinės veiklos apibrėžimai. Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas numato, kad inovacija laikomi „nauji ar iš esmės patobulinti produktai ar procesai, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, nauji rinkodaros metodai, nauji verslo, darbo vietos organizavimo ar išorinių ryšių metodai, įdiegti į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį.“ Inovacine veikla minėtame įstatyme laikoma „naujų ar iš esmės patobulintų produktų ar procesų kūrimo ir diegimo į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį veikla.“
Lietuvos Statistikos departamento naudojama Įmonės inovacinės veiklos statistinio tyrimo metodika inovacinę veiklą apibrėžia kaip – mokslinės, technologinės, projektavimo ir kitokios įrangos ar technologijos įsigijimą, naujų gamybos ar veiklos organizavimo metodų įdiegimą, siekiant gaminti technologiškai naujus arba patobulintus produktus (prekes ar paslaugas), tobulinti veiklos ar gamybos procesus. Taip pat, inovacine veikla gali būti laikomi moksliniai tyrimai ir technologijų (eksperimentinės) plėtros darbai, jei jie skirti įmonės veiklos plėtrai ir (ar) produkto ar technologinio proceso inovacijai įgyvendinti. Inovacinė veikla apima visą procesą – nuo idėjos iki galutinio rezultato. Toje pačioje metodikoje inovacija apibūdinta kaip naujų technologijų ir metodų komercinis pritaikymas pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus (prekes ar paslaugas), įdiegiant naujus (patobulintus) gamybos (paslaugų teikimo) ar veiklos organizavimo, rinkodaros procesus.[2]
Iš pateiktų apibrėžimų galima daryti išvadą, kad praktiškai bet kokia įmonės veikla – naujų produktų gamyba, paslaugų teikimas, vadybos metodų taikymas ir t.t. – gali būti laikoma inovacine veikla. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 46,6 proc. gamybos ir paslaugų įmonių 2014-2016 m. laikotarpiu Lietuvoje diegė inovacijas. Inovacijas minėtu laikotarpiu Lietuvoje diegė daugiau nei pusė įmonių kasybos ir karjerų eksploatavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto sektoriuose veikiančių įmonių.
Akivaizdu, kad dėl apibrėžimo ir plėtros potencialo nustatymo metodikos trūkumo, įmonių įtraukimas į Startuolių sąrašą bus subjektyvus, selektyvus, atveriantis landas korupcijai.
Užuot taikius lengvatą „startuoliams“ siūlome suteikti socialinio draudimo įmokų atostogas (be teisių į išmokas) visų veiklą pradedančių įmonių darbuotojams. Pavyzdžiui, papildant VSDĮ 11 str. 4 dalimi:
„4. Vienus metus nuo įmonės įregistravimo į Juridinių asmenų registrą draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokos socialinio draudimo įmokos gali būti neskaičiuojamos ir nemokamos. Tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu asmenys nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu.“
Atkreipiame dėmesį, kad Projektais siūlomos nuostatos pablogintų viešųjų finansų tvarumą (t.y. sumažintų įmokas, o išmokų poreikio nekeistų). Tuo tarpu LLRI siūloma alternatyva viešųjų finansų tvarumo nepablogintų, t.y. įgyvenus LLRI pasiūlymą sumažėtų ir Sodros įmokos, ir išmokų poreikis. Kartu, LLRI pasiūlymas kurtų mažesnes paskatas dirbtinai steigti naujas įmones siekiant pasinaudoti darbuotojų draudimo valstybės lėšomis galimybe.
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=5w7avzt2g&documentId=eda07fd0ae4311e7a65c90dfe4655c64&category=TAK
[2] https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/Inovacines_veiklos_metodika.pdf
Ekspertizę galite atsisiųsti čia >>
www.llri.lt
