Ekspertizė. Pelno mokesčio pakeitimai didins administracinę naštą verslui

Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 5, 17, 30 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 30(1) straipsniu įstatymo projekto (Nr. 18-7241)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 5, 17, 30 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 30(1) straipsniu įstatymas projektą (Nr. 18-7241) (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.

Projektu siūloma nustatyti palūkanų atskaitymo ribojimo taisykles bei patikslinti galiojančią pelno mokesčio lengvatą MTEP pagrindu sukurtų išradimų komercializavimui, remiantis 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (toliau – Direktyva) ir EBPO ir G20 valstybių vadovų patvirtinto Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. Base Erosion and Profit Shifting) (toliau – BEPS) projekto 4 veiksmo rekomendacijomis palūkanų atskaitymo ribojimo srityje.

Dalis Projektu siūlomų nuostatų yra griežtesnės nei reikalauja Direktyvos nuostatos, neaiškios ir ydingos verslo praktikai. Priėmus Projektą būtų padidinta administracinė našta verslui. Dėl šių priežasčių siūlome Projektą tikslinti, jo nuostatas sušvelninant ir priderinant prie Direktyvoje leidžiamų sąlygų.

Dėl atskaitomų palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, sumos dydžio

Projekto 5 str. 2 d. 2 p. numatyta galimybė iš pajamų atskaityti ne didesnę kaip 500 000 eurų palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, sumą. Tuo tarpu Direktyvos 4 str. 3 d. numatyta galimybė mokesčių mokėtojams suteikti teisę atskaityti viršijančias skolinimosi sąnaudas iki 3 000 000 EUR ir atskaityti visas viršijančias skolinimosi sąnaudas, jei mokesčių mokėtojas yra atskiras subjektas. Jei būtų pasirinkta 6 kartus mažesnė, nei pagal Direktyvą leidžiama atskaitomų palūkanų suma, tai pakenktų Lietuvos investiciniam patrauklumui.

Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. balandžio mėnesį paskoloms nuo 1 mln. eurų taikoma vidutinė metinė palūkanų norma siekė 2,69 proc.1 Tai reiškia, kad įmonių grupės, norėdamos neviršyti 500 000 eurų leidžiamų atskaitymų ribos, turėtų vengti didesnių kaip 18,6 mln. eurų dydžio paskolų. Kalbant apie stambias įmonių grupes, tokio dydžio paskolos neturėtų būti vertinamos kaip išskirtinai didelės. Rinkoje augant palūkanų normoms, o įmonių grupėms aktyviai skolinantis jos galėtų pasirinkti veiklą vykdyti valstybėse, leidžiančiose atskaityti didesnę sumą skolinimosi sąnaudų.

Siūlome: padidinti leidžiamą atskaityti palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, sumos dydį iki Direktyvoje leidžiamos maksimalios ribos.

Dėl įmonių grupių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų

Projekto 5 str. 5 d. numatyta, kad vienetai turi galimybę atskaityti palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas specialia tvarka, jei vieneto finansinės ataskaitos įtrauktos į įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą.

Tačiau Direktyva, kurios pagrindu parengtas Projektas, leidžia platesnį apskaitos standartų naudojimą nei siūloma Projekte. Direktyvos 4 str. 8 d. numatyta, kad konsoliduotą įmonių grupę finansinės apskaitos tikslais sudaro visi subjektai, kurie yra visiškai įtraukti į konsoliduotąsias finansines ataskaitas, parengtas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus arba valstybės narės nacionalinę finansinės atskaitomybės sistemą. Taigi, netgi jeigu įmonių grupės konsoliduojantis vienetas yra ne Lietuvoje (o pvz. Latvijoje) – tokia aplinkybė neturėtų trukdyti Lietuvos vienetui pasinaudoti 5 str. 5 p. suteikiamomis galimybėmis. Mokesčių mokėtojui turi būti suteikta teisė naudoti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, parengtas pagal tarptautinius apskaitos standartus, netgi jeigu konsoliduotosios ataskaitos yra parengtos ne pagal LR Konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą (t.y. jeigu konsoliduojantis subjektas yra užsienyje).

Projektu siūloma tvarka diskriminuotų įmonių grupes, kurių galutinis patronuojantis vienetas nėra Lietuvos bendrovė, kadangi Lietuvoje veikiančioms įmonėms galėtų būti sunkiau pritraukti skolintą kapitalą.

Siūlome: inkorporuoti Direktyvos 4 str. 8 d. nuostatas į Projektą be papildomo reikalavimo patronuojančiam grupės vienetui rengti konsoliduotąsias ataskaitas pagal LR Konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą.

Dėl siūlomos taikyti palūkanų sąnaudų atskaitymo tvarkos vienetų grupėms

Projekto 5 str. 3 d. nuostata numato, kad vieneto palūkanų pajamų viršijančių palūkanų sąnaudų atskaitymo nuostatos (Projekto 5 str. 2 d.) taikomos bendrai visiems tos vienetų grupės Lietuvos vienetams ir užsienio vienetų nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje, išskyrus finansų įstaigas ir draudimo įmones.

Sutinkame, kad galimybė konsoliduoti palūkanų sąnaudas grupės lygiu leidžia supaprastinti verslo valdymą ir apskaitą. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nėra aiški pelno mokesčio perskaičiavimo tvarka atskiroms vienetų grupės įmonėms, jei palūkanų sąnaudos, viršijančios palūkanų pajamas, bus didesnės nei 30 proc. vieneto apmokestinamojo EBITDA.
Taip pat, nėra aišku, kaip bus vertinamas vienetų grupės palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, santykis su EBITDA, vienetams, kurių akcininkai priklauso skirtingoms vienetų grupėms.

Siūlome: aiškiau numatyti palūkanų sąnaudų atskaitymo tvarką vienetų grupėms.

Dėl viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitos konsoliduotos grupės nariams

Direktyvos 4 str. 5 d. numatyta, kad kai mokesčių mokėtojas yra konsoliduotos grupės narys, finansinės apskaitos tikslais jam gali būti suteikta teisė atskaityti visas viršijančias skolinimosi sąnaudas, jei jis gali įrodyti, kad jo nuosavo kapitalo ir viso turto santykis yra lygus atitinkamam grupės santykiui arba už jį didesnis (laikantis papildomų Direktyvoje numatytų sąlygų). Parengtas Projektas nenumato galimybės remtis nuosavo kapitalo ir viso turto santykiu, norint atskaityti viršijančias skolinimosi sąnaudas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavo kapitalo ir viso turto santykio kriterijus praktikoje yra plačiai paplitęs – naudojamas skolinantis iš bankų ir kitų kredito įstaigų. Įmonių grupėms įvertinti šį santykį yra žymiai paprasčiau nei grupės viršijančių skolinimosi sąnaudų ir EBITDA santykį – t.y., galima remtis oficialiomis konsoliduotomis bei atskiromis finansinėmis ataskaitomis, o įmonių grupėms nereikia rinkti duomenų apie visų įmonių „apmokestinamojo EBITDA“ dydį, kuris nėra pateikiamas finansinėse ataskaitose ar kituose oficialiuose dokumentuose.

Iš parengto Projekto nuostatų, nėra aišku, kaip turi būti apskaičiuojamas įmonių grupės užsienio vienetų apmokestinamasis EBITDA dydis – ar pagal vietos pelno mokesčio reikalavimus, ar perskaičiuotas pagal Lietuvos Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Pastaruoju atveju apmokestinamojo EBITDA apskaičiavimai reikšmingai pasunkėja.

Siūlome: numatyti galimybę vienetui atskaityti visas viršijančias skolinimosi sąnaudas, jei jis gali įrodyti, kad jo nuosavo kapitalo ir viso turto santykis yra lygus atitinkamam grupės santykiui arba už jį didesnis.

Dėl neatskaitytų palūkanų sąnaudų perkėlimo į kitus mokestinius laikotarpius

Projekto 5 str. 8 d. numatyta, kad neatskaitytų palūkanų sąnaudų suma, kuri kitais […] nustatytais atvejais galėtų būtų atskaitoma, gali būti perkeliama į kitus 5 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius ir atskaitoma iš tų mokestinių laikotarpių pajamų […].
Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 4 str. 6 d. numatytais atvejais valstybė narė gali leisti viršijančias skolinimosi sąnaudas į būsimą mokestinį laikotarpį perkelti neribotai. Direktyvos 4 str. 6 d. c punktu numatoma galimybė ne tik neribotai į ateitį perkelti viršijančias skolinimosi sąnaudas, tačiau ir į ateinančius 5 metus perkelti nepanaudotą palūkanų pajėgumą.

Dėl šių priežasčių Projektu siūloma tvarka ribotų galimybes į ateitį perkelti viršijančias skolinimosi sąnaudas, lyginant su tvarka, kurią galėtų taikyti kitos ES šalys narės.

Siūlome: Projekto 5 str. 8 d. nuostatas sušvelninti priderinant prie Direktyvos 4 str. 6 d., papildomai apibrėžiant „palūkanų pajėgumo“ sąvoką.

Dėl Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklių

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančių Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklių (2003 m. gruodžio 9 d. LRV nutarimas Nr.1575) 2 sk. 3 ir 6 p. numatyta, kad Lietuvos vieneto iš kontroliuojančio (-ių) skolintojo (-ų) skolinto kapitalo už atlygį dalis, viršijanti šio skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykį 4:1, laikoma kontroliuojamu skolintu kapitalu. Už kontroliuojamo skolinto kapitalo naudojimą mokamos palūkanos laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir apskaičiuojant kontroliuojamo Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną šių palūkanų dalis neatskaitoma iš Lietuvos vieneto pajamų.

Siūlome: suderinti Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklių nuostatas su Projektu.

Atsisiųsti analizę pdf formatu galima čia>>