Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-321(2))
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-321(2)) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Projektu siūloma nustatyti skirtingą gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims:
● metinė pajamų dalis, neviršijanti 20 000 eurų, būtų apmokestinama 15 procentų mokesčio tarifu;
● metinė pajamų dalis, viršijanti 20 000 eurų, bet neviršijanti 30 000 eurų, būtų apmokestinama 16 procentų mokesčio tarifu;
● metinė pajamų dalis, viršijanti 30 000 eurų, bet neviršijanti 40 000 eurų, būtų apmokestinama 17 procentų mokesčio tarifu;
● metinė pajamų dalis, viršijanti 40 000 eurų, būtų apmokestinama 20 procentų mokesčio tarifu.
Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių ir siūlome palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką.
Priėmus pasiūlymą išaugtų ir taip didelė darbo mokesčių našta Lietuvoje
Darbo apmokestinimo našta gaunantiems vidutines pajamas Lietuvoje atitinka Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių narių vidurkį (2016 m. ES vidurkis – 40,6%, o Lietuvoje našta siekė – 41,2%). Pagal darbo mokesčių naštą lenkiame ir labiausiai išsivysčiusias valstybes – EBPO šalis nares. 2016 m. duomenimis, organizacijos narėse reali mokesčių našta vidutiniškai siekė 36 %. Progresinio mokesčių tarifo įvedimas nesumažintų mokestinės naštos jokiems mokesčių mokėtojams. Gaunantiems didesnes pajamas mokesčių našta dar labiau padidėtų (uždirbančiam 4000 eurų „ant popieriaus“ arba 3040 eurų „į rankas“ – nuo 42,1% iki 43,2 %).
Sukuriamos prielaidos gyventojų mokesčių naštos didėjimui ateityje
Įstatymo projektu būtų sukuriama tokia mokestinė sistema, kurioje ilgainiui mokestinė našta didės. Ateityje kylant atlyginimams, žemiausiu – 15 proc. dydžio tarifu – apmokestinama pajamų dalis sudarys vis mažesnę gyventojų pajamų dalį, todėl didės efektyvus apmokestinimo tarifas. Tokia situacija Lietuvoje jau buvo susiklosčiusi 1993 – 1994 metais, kai sparčiai augant infliacijai ir atlyginimams, progresinė sistema (iš pradžių faktiškai, o paskui realiai) tapo proporcine, ir visoms pajamoms buvo pradėtas taikyti aukščiausias – 33 procentų – mokesčio tarifas.
Palyginti su kitomis šalimis mokesčius siūloma didinti nuo ypač mažos sumos
Siūloma 20 tūkst. eurų riba, nuo kurios taikomas didesnis GPM tarifas yra labai žema. Pavyzdžiui, Švedijoje aukštesnis tarifas (25 vietoj 20 proc.) įsijungia ties 63 tūkst. eurų metinių pajamų. Kartu egzistuoja galimybė nuo apmokestinamųjų pajamų atskaityti palūkanas ar vykimo į darbą išlaidas, taip mažinant gyventojo mokestinę naštą. Danijoje didesnis GPM tarifas (15 proc. vietoj 11,15 proc.) taikomas pasiekus 67 tūkst. eurų metinių pajamų ribą. Danijoje taip pat galioja galimybė atskaityti palūkanas ir vykimo į darbą išlaidas.
Lietuvoje jau ir taip egzistuoja didelis pajamų apmokestinimo progresyvumas
Pagal dabartinę sistemą Lietuvoje jau egzistuoja mokesčių progresyvumas. Visų pirma, taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) taikymo, kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims ir nebėra taikomas mėnesinėms pajamoms virš 1160 eurų „ant popieriaus“. Kita priežastis, lemianti mokesčių progresyvumą, yra socialinio draudimo sistema. Progresyvumas atsiranda todėl, kad daugiau uždirbančių asmenų įmokų į socialinio draudimo fondą ir išmokų santykis yra didesnis nei mažiau uždirbančių gyventojų.
Dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo daugiau uždirbantys asmenys šiuo metu moka didesnius mokesčius ir absoliučia suma, ir procentais. Pavyzdžiui, 2000 eurų ikimokestinį atlyginimą („ant popieriaus“) gaunantis asmuo uždirba 4 kartus daugiau nei uždirbantis 500 eurų „ant popieriaus“, tačiau gyventojų pajamų mokesčio sumoka net daugiau nei 11 kartų daugiau.
Pagal siūlomus tarifų laiptelius, žmonės, uždirbantys „ant popieriaus“ daugiau negu po 1667 eurus per mėnesį turėtų mokėti GPM pagal aukštesnį tarifą, tad visiems tiek uždirbantiems asmenims išaugtų mokesčių našta. „Sodros“ duomenimis, šalyje tokių asmenų daugiau nei 8 proc. Tai reiškia, kad mokestinė našta išaugtų beveik kas dešimtam dirbančiajam.
Priėmus Projektą tikėtinos papildomos biudžeto pajamos galėtų būti mažesnės, nei vertina projekto autoriai
Projekto rengėjų vertinimu, įsigaliojus įstatymo projektui per metus į biudžetą būtų surenkami papildomi 105 mln. eurų.
Progresinio GPM tarifo įvedimas nebūtinai atneš papildomų pajamų biudžetui dėl išaugsiančio mokesčių vengimo, mažėjančių paskatų užsidirbti daugiau bei papildomų išlaidų mokesčių administravimui. Daug uždirbantys asmenys yra mobilesni, o pajutę staigų ir didelį mokesčių naštos padidėjimą, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis, todėl biudžeto lėšų galėtų netgi sumažėti.
2015 m. LLRI atlikto tyrimo duomenimis, „šešėlis“ darbo rinkoje sudarė apie 22 proc. Įvedus progresinius mokesčius, šešėline veikla užsiimančių ūkio subjektų dalis bei šešėlinė ekonomika neabejotinai dar labiau išaugtų. Didėtų motyvacija nelegaliai mokėti algas, viršijančias 1667 eurus (kitaip tariant, atlyginimo dalis iki 1667 eurų galėtų būti mokama legaliai, o kita dalis būtų mokama nelegaliai arba ne darbo santykių pagrindu).
Projekto rengėjai nevertina, kiek kainuotų papildomas mokesčių administravimas, susijęs su progresinių mokesčių įvedimu. Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, tokia nuostata nėra pagrįsta. Priešingai, mokesčių administravimas kainuotų brangiau ne tik valstybės, bet ir įmonių lygmenyje. Perėjimas prie naujos sistemos atneštų tiek vienkartinių, tiek nuolatinių papildomų sąnaudų mokesčių administratoriams bei mokesčio mokėtojams.
Projektu nebūtų sprendžiama socialinės atskirties ir skurdo problemos, o tik padidinamas pajamų perskirstymas
Projekto rengėjų teigimu, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustatantis vienodą GPM tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims didina visuomenės narių turtinę nelygybę ir socialinę atskirtį. Papildomai apmokestinus gyventojų pajamas, planuojamas papildomas biudžeto lėšas siūloma panaudoti didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui, darbuotojų darbo užmokesčio didinimui, socialinių išmokų indeksavimui ir nemokamam maitinimui didesniam skaičiui vaikų besimokančių ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose.
Akivaizdu, kad surinkus papildomas biudžeto pajamas jas skiriant didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui, nemokamam visų vaikų maitinimui ar darbuotojų darbo užmokesčio didinimui paprasčiausiai būtų padidinamas perskirstymas, tačiau tai niekaip nesumažintų socialinės atskirties ar nelygybės, nes į šias priemones pretenduotų ir pasiturinčios šeimos. Atvirkščiai – socialinės paramos sistema taptų dar netaiklesne.
Kalbant apie socialinę atskirtį (pajamų skirtumus tarp daugiausia ir mažiausia uždirbančiųjų), ši taip pat nesumažėtų įvedus progresinius mokesčius. Daug uždirbantys turi daugiau mobilumo, atitinkamai ir daugiau galimybių persikelti į mažesnio apmokestinimo šalis.
Poreikis įvesti progresinį GPM tarifą dažnai grindžiamas siekiu sumažinti skurdą. Skurdo palyginimas tarp ES šalių, kuriose yra progresiniai mokesčiai ir tokių, kuriose jie netaikomi, rodo, kad 2016 m. žemiau skurdo ribos buvusių darbingo amžiaus (18-64 m.) gyventojų dalis yra labai panaši (sudaro apie 25% ir progresinius mokesčius turinčiose ir jų neturinčiose šalyse).
Įvedus siūlomus pakeitimus šalies mokesčių sistema taptų sudėtingesne
Progresinio tarifo įvedimas sukurtų sudėtingesnę mokestinę sistemą, mažintų jos skaidrumą. Tai pažeistų mokesčių sistemos paprastumo principą.
Progresinių tarifų įvedimas padarytų mokestinę sistemą itin sudėtinga dar ir todėl, kad nėra numatyta, kuriuo tarifu reikėtų mokėti mokesčius išmokant atlyginimą kiekvieną mėnesį. Įstatymo projekte numatyti tarifai būtų taikomi tam tikrai metinei pajamų daliai, tačiau metų bėgyje nežinomos žmogaus metinės pajamos, todėl abejotina sklandžiu tokios sistemos veikimu praktikoje.
Poveikis investicinei aplinkai ir darbo vietų kūrimui būtų neigiamas
Progresinio tarifo įvedimas mažintų motyvaciją siekti didesnio atlyginimo ir paskatas kurti didesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Progresinių mokesčių tarifų įvedimas turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui ir ekonominio augimo perspektyvoms. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įvedimas reikštų, kad didesnis produktyvumas būtų susietas su didesnėmis mokestinėmis sąnaudomis. Tai prieštarautų LR Vyriausybės programos daliai „Geros sąlygos investicijoms“ ir 188.7. punktui skatinti inovacijas ir iniciatyvą ekonomikoje, gerinti sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms ir derinti tai su tėvynainių sugrįžimu.
Į užsienį emigravę asmenys, svarstydami apie grįžimą į Lietuvą, pretenduoja bent jau į vidutinį ar didesnį atlyginimą. Lietuvos diplomatų vertinimu, atlyginimas, galintis paskatinti emigrantų grįžimą į Lietuvą, yra 1000 eurų „į rankas“ todėl mokestinės naštos didinimas visiems, uždirbantiems daugiau nei 1267 eurus „į rankas“ per mėnesį menkintų gyventojų paskatas sugrįžti į tėvynę.
Priimtas Projektas, skirtingai nei deklaruojama, skatintų laikytis tradicinių ūkio šakų ir veiklų, o ne vystyti inovacijas, ieškoti produktyvumo didinimo galimybių. Progresinio tarifo įvedimas galėtų tapti kliūtimi pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurių stygius yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių problemų. Pažymėtina, kad tiesioginės užsienio investicijos yra vienas pagrindinių ekonominio augimo veiksnių, leidžiančių didinti gamybos potencialą, našumą, perimti gerą verslo praktiką.
Neigiamą poveikį investicinei aplinkai galėtų turėti ne tik pats progresinio mokesčio įvedimo faktas. Tokį poveikį taip pat turėtų jau minėtas mokestinės politikos nenuoseklumas. Įmonės yra linkusios investuoti į tas šalis, kuriose ekonominė politika yra stabili, dažnai nekeičiama ir lengvai prognozuojama.
Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. Ateityje svarstyti galimybę mokesčių sistemos progresyvumą didinti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.
