Pozicija. MMA didinimas sukels neigiamas pasekmes tiek įmonėms, tiek darbuotojams

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pozicija ir siūlymai dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), išanalizavęs Lietuvos profesinių sąjungų siūlymą minimalųjį darbo užmokestį (toliau – MMA) didinti nuo 380 iki 500 eurų (būtų didinama 31,6 procento) nepritaria MMA didinimui ir teikia savo poziciją bei siūlymus. Taip pat skatina atsižvelgti į Europos centrinio banko (toliau – ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) rekomendacijas Lietuvai.

MMA yra reguliuojamas ne visose valstybėse. Tam yra fundamentalių priežasčių, dėl kurių minimalaus atlyginimo didinimas gali turėti šalutinių nepageidaujamų pasekmių. Nors dažniausiai ir teigiama, kad padidinus MMA, turėtų pagerėti mažiausiai uždirbančios visuomenės dalies gyvenimo sąlygos, tačiau gali būti ir priešingai.

LLRI pozicijoje atkreipia dėmesį į ECB ir TVF raginimus Lietuvai bei į neigiamas MMA didinimo pasekmes:

Tarptautinės organizacijos perspėja dėl spartaus atlyginimo augimo, sulėtėjusio darbo produktyvumo ir dar 2016 m. rekomendavo pristabdyti MMA didinimą bei depolitizuoti jo nustatymo procesą. Jei ateityje realus darbo užmokesčio didėjimas neatitiks produktyvumo augimo, didėtų infliacija ir gali nukentėti šalies konkurencingumas.
MMA didinimas ypač neigiamai atsilieps mažai pelningoms, prastesnėje finansinėje padėtyje esančioms, ar daug MMA uždirbančių žmonių įdarbinančioms įmonėms ir jų darbuotojams. Daugiau darbuotojų, kuriems mokama MMA, įdarbina būtent tie sektoriai, kuriuose pelningumas yra mažesnis.
Dėl MMA kėlimo padidėjusių darbo užmokesčio sąnaudų gali būti sudėtinga į darbo rinką patekti jaunimui, o taip pat ir įsidarbinti darbo patirties neturintiems ar žemos kvalifikacijos darbuotojams.
MMA didinimas gali sulėtinti nedarbo lygio mažėjimą, ypač tose Lietuvos apskrityse, kuriose jau dabar nedarbas yra vienas didžiausių.
MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) santykis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o daugelyje Lietuvos savivaldybių šis santykis viršija 50 proc.
Keliant MMA gali didėti nepilną darbo dieną dirbančiųjų skaičius ir potencialiai dirbančiųjų šešėlinėje darbo rinkoje skaičius.
Svarstant didinti MMA, svarbu įvertinti ne tik VDU, bet ir tokius kriterijus, kaip šalies ūkio sektorius, veiklos pobūdis, šešėlinės ekonomikos dydis, infliacija, darbo produktyvumo lygis, MMA gaunančių darbuotojų dalis įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose, nedarbo lygio teritorinis pasiskirstymas ir pan.

MMA didinimas nespręs struktūrinio pobūdžio darbo rinkos problemų, dėl spartaus atlyginimų augimo bei jo neatliepiančio produktyvumo nukentės šalies konkurencingumas ir gali didėti infliacija.

2017 m. rugpjūčio mėn. ECB įvertinęs Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomiką, išskyrė laipsnišką konkurencijos mažėjimą, kurį rodo per pastaruosius trejus metus ženkliai išaugę darbo kaštai. Pagrindinės to priežastys – spartus atlyginimų augimas ir reikšmingai sulėtėjęs darbo našumo augimas, mažėjantis produktyvumas, kai realios sąnaudos darbuotojui paaugo.^{^[i]}

ECB nurodė, kad pokyčiai darbo rinkoje, ženkliai sulėtėjęs našumo augimas kartu su padidėjusiomis realiomis sąnaudomis, tenkančiomis vienam darbuotojui, bei nedarbo lygis buvo pagrindiniai veiksniai darbo užmokesčio augimui Baltijos šalyse. ECB pranešime pabrėžiama, kad kylanti įtampa dėl darbo užmokesčio esant sąlyginai lanksčiai darbo rinkai yra ženklas, kad didžioji nedarbo dalis yra struktūrinio pobūdžio problema. Besitęsianti emigracija, nors šalių ekonomikos ir atsigauna po ekonominės krizės, prisideda prie darbo jėgos trūkumo, išlieka įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikimas. Be to, pabrėžiama, kad darbo užmokesčio dinamiką lėmė ir smarkiai padidintas minimalus atlyginimas. Todėl labai svarbu imtis priemonių, kurios ne tik spręstų įgūdžių neatitikimo problemas, bet ir skatintų produktyvumo augimą bei užtikrintų, kad darbo užmokestis didėtų drauge su darbo našumo augimu.

Atkreipiame dėmesį, jog Lietuva pagal realų darbo produktyvumą lyginant su kitomis ES šalimis narėmis yra penkta nuo galo.

2017 m. birželio mėn. TVF pristatydamas ekonomikos augimo ir fiskalinės politikos rekomendacijas Lietuvai , pabrėžė, kad darbo užmokesčio augimas turi būti atidžiai stebimas. Spartus darbo užmokesčio augimas rodo, kad darbo rinka yra varžoma bei atspindi didžiulį MMA padidinimą. Jei ateityje realus darbo užmokesčio didėjimas neatitiks produktyvumo augimo, didėtų infliacija ir gali nukentėti šalies konkurencingumas. Vyriausybės sprendimas atsisakyti MMA didinimo šiais metais, po ženklių didinimų 2012 – 2016 m. laikotarpiu, taip pat ir imigracijos iš ES nepriklausančių šalių apribojimų tam tikroms profesijoms sušvelninimas, yra sveikintinas žingsnis siekiant atvėsinti darbo rinką.
Primename, kad dar 2016 m. II pusmetį TVF nurodė, jog aukštas MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis kelia pavojų žemos kvalifikacijos darbuotojams ir asmenims, dirbantiems mažai rentabiliose įmonėse (angl. marginal firm), bei Lietuvai rekomendavo pristabdyti MMA didinimą ir depolitizuoti jo nustatymo procesą .

2. MMA didinimas labiau neigiamai veikia prastesnėje finansinėje padėtyje esančias įmones, jos linkusios atleisti esamus darbuotojus bei nesamdyti naujų.

2017 m. LLRI atliktos MMA didinimo poveikio apklausos rezultatų analizė parodė, jog 2016 m. lyginant su 2015 m., kuomet MMA buvo keliama net 4 kartus , daugiau įmonių atsidūrė blogesnėje finansinėje padėtyje (29 proc.). Įmonės nurodė, kad pagrindinės to priežastys: MMA kėlimo pasėkoje atsiradęs poreikis didinti atlyginimą ir tiems darbuotojams, kurie dirbo už didesnį, bet artimą MMA, atlygį (61 proc.), bei didesnio MMA mokėjimas darbuotojams (60 proc.) gaunantiems minimalią algą. Tai padidino darbo užmokesčio sąnaudas.
Įmonės, esančios blogoje finansinėje padėtyje, buvo labiau linkusios mažinti dėl MMA padidėjusias darbo užmokesčio sąnaudas (atleido dalį darbuotojų, trumpino darbuotojų darbo laiką, mažino atlyginimus, pradėjo dažniau darbinti žmones pagal terminuotas darbo sutartis ir pan.) bei kitas įmonės sąnaudas (pvz., finansinės veiklos, gamybos, reklamos, patalpų išlaikymo ir pan.), atsisakyti planų arba juos atidėti didinti atlyginimus esamiems darbuotojams, taip pat atsisakyti planų dėl naujų darbuotojų įdarbinimo bei reikalauti didesnio našumo iš darbuotojų. Jos labiau linkusios ateityje atsisakyti planų, arba juos atidėti, įdarbinti naujus aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

3. MMA didinimas labiau neigiamai veikia daugiau MMA uždirbančių darbuotojų įdarbinančias įmones.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokią dalį visų darbuotojų sudaro tie, kuriuos tiesiogiai paveiktų minimalios algos kėlimas. Tai leidžia nustatyti realų MMA kėlimo poveikį atlyginimų struktūrai. Šis rodiklis gali būti vertinamas regioniniu, ar sektoriniu lygmenimis ir pan., tai parodo atlyginimų pasiskirstymą tarp atskirų grupių identifikuojant tas, kurias minimalios algos didinimas gali paveikti neproporcingai neigiamai .

LLRI 2017 m. apklausos rezultatai atskleidė, jog MMA didinimas labiau neigiamai paveikia ne tik prastesnėje finansinėje padėtyje esančias įmones, bet ir tas, kurios turi daugiau MMA uždirbančių darbuotojų. Lietuvos statistikos departamento 2016 m. duomenimis, dirbančiųjų už MMA ir mažiau didžiausia dalis yra įmonėse, užsiimančiose apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų paslaugų (I) bei kita aptarnavimo veikla (S), didmenine ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu (G).

Būtent šie sektoriai, kurie teikia apgyvendinimo ir maitinimo ar kitas aptarnavimo paslaugas, dirba mažiau pelningai negu likę sektoriai, dėl to MMA didinimui jie yra finansiškai jautresni. Pvz., jei Lietuvoje bus įgyvendintas siūlymas nuo 2018 m. padidinti PVM apgyvendinimo paslaugoms nuo 9 iki 15 proc., tai MMA padidinimas šiam sektoriui bus ypač skausmingas. Kitų šalių patirtis rodo, kad pvz., restoranų industrijoje Kalifornijoje, kur didelė apyvarta, 2008 – 2016 m. laikotarpiu dėl MMA didinimo iš restoranų verslo kasmet pasitraukdavo apie 5 proc. įmonių.

4. Didinant MMA didės prekių ir paslaugų kainos.

Kuomet MMA didinamas sparčiau nei didėja įmonių produktyvumas, dėl padidėjusių sąnaudų turi arba mažėti pelnas, arba didėti gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kainos.

Įmonės, kurių didelę sąnaudų dalį sudaro atlyginimai ir ypač jeigu įmonėje dirba palyginus daug MMA gaunančių darbuotojų (dažnai paslaugų sektoriuje), padidėjus sąnaudų naštai yra linkusios kelti prekių ir paslaugų kainas .

LLRI 2017 m. atliktos MMA didinimo poveikio apklausos rezultatai parodė, kad dalis MMA didinimo naštos yra perkeliama ant pirkėjų, tai mažina jų perkamąją galią. Įmonės, nurodžiusios, kad dėl MMA padidinimo kėlė prekių ir paslaugų kainas, jas vidutiniškai didino arba planuoja ateityje didinti apie 14 proc. Be to, buvo įmonių, nurodžiusių, jog dėl pastarųjų MMA padidinimų kainas didino arba planuoja didinti net 50 proc.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, atkreipė dėmesį, kad ne kiekvienas verslas yra pajėgus susidoroti su augančiais atlyginimais ir kai kurios įmonės nutraukia veiklą, ypač kaimo vietovėse. Taip pat nurodė, kad vidaus rinkoje įmonės bus priverstos kelti kainas, kad galėtų mokėti didesnes algas bei pastebėjo, kad tai jau matoma viešojo maitinimo, paslaugų sektoriuje .
MMA didinimo poveikio kainų didėjimui tyrimų rezultatai vienareikšmiškai nenurodo, kokiu dydžiu galimai būtų keliamos kainos didinant MMA, tačiau parodo, kad didinant MMA, galima tikėtis ir kainų kilimo, ypač paslaugų sektoriuje. Viename naujausių 2016 m. tyrimų (tirti JAV greito maisto restoranai, turintys iki 25 darbuotojų) teigiama, kad siekiant kompensuoti MMA, įmonės turėtų pakelti kainas nuo 4 proc. iki 25 proc. ir/ arba sumažinti produkcijos kiekį nuo 12 proc. iki 70 proc. Kituose nurodoma, jog 10 proc. didėjant minimaliam atlyginimui kainos didės skirtingu dydžiu: 0,7 proc. , 1 proc. , ne daugiau nei 4 proc.
Dėl didėjančių kainų mažėja įmonių konkurencingumas, ypač tai atsiliepia įmonėms, eksportuojančioms savo produkciją, MMA didėjant, eksporto apimtys mažėja .

5. Didelis MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis – našta darbo rinkai, ypač šalies regionuose.

Paprastai MMA didinimas argumentuojamas tuo, kad MMA Lietuvoje yra maža. Tačiau netikslinga MMA tarp valstybių lyginti nominaliai (eurais). Kur kas svarbesnis yra MMA santykis su vidutinėmis žmonių pajamomis, t. y. kokia yra minimali alga lyginant su vidutiniu atlyginimu. MMA ir VDU santykis parodo tikrąją MMA naštą darbo rinkai – kuo didesnis šis santykis, tuo sunkiau įmonėms prisitaikyti prie MMA reikalavimo.
Siekiant išvengti neigiamų MMA pasekmių darbuotojams ir per didelės naštos darbdaviams, MMA bei VDU santykis neturėtų viršyti 25 – 35 proc.12 Santykiui esant didesniam kyla grėsmė, kad tam tikros žmonių grupės praras įsidarbinimo galimybes (ypač jaunimas bei žemos kvalifikacijos darbuotojai). TVF yra įvertinęs, kad tas santykis turėtų siekti 30 – 40 proc. . Jei MMA būtų padidinta iki 500 Eur, tai MMA ir VDU santykis Lietuvoje siektų net 62 proc.

Vertinant MMA ir VDU santykį reiktų atsižvelgti ir į šešėlinės ekonomikos dydį. Jei šešėlinės ekonomikos šalyje yra daug, VDU gali neatspindėti realios situacijos ekonomikoje17. Esant dideliam neapskaitytų darbo valandų skaičiui, kurios nėra įskaičiuojamos į VDU, rodiklis tampa mažesnis nei realios žmonių pajamos. Tai reiškia, kad esant dideliam šešėlinės ekonomikos dydžiui statistinis MMA ir VDU santykis gali būti net didesnis nei yra iš tikrųjų.

MMA ir VDU santykis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (toliau – ES) Vertinant MMA santykį su VDU Lietuva lenkia daugelį ES valstybių. Šiuo metu Lietuvoje, kai MMA dydis yra 380 Eur, MMA sudaro 47 proc. VDU. Jeigu MMA būtų didinama iki 500 Eur, tai MMA ir VDU santykis būtų bene didžiausias ES, kas signalizuoja galimą konkurencingumo praradimą.

Vertinant MMA ir VDU santykį atskirose Lietuvos savivaldybėse, nustatyta, kad net 49 savivaldybėse MMA sudaro 50 proc. ir daugiau tose savivaldybėse mokamo VDU, ir tik 11 savivaldybių MMA ir VDU santykis yra mažesnis nei 50 proc. Didžiausias MMA ir VDU santykis yra Lazdijų rajono (64,4 proc.), Kalvarijos (64,3 proc.), Skuodo rajono (63,8 proc.), Šalčininkų rajono (63,8 proc.), Zarasų rajono (63,2 proc.) ir Vilkaviškio rajono (63,0 proc.) savivaldybėse, t. y. daugiau nei 16 proc. punktų santykis viršija visos šalies vidurkį (46,2 proc.). Mažiausias – Vilniaus miesto (41,2 proc.) ir Klaipėdos miesto (44,1 proc.) savivaldybėse.

Santykio atotrūkis skirtingose savivaldybėse rodo, jog VDU savivaldybėse skiriasi nuo didžiųjų miestų ir keliant MMA reiktų atsižvelgti ne tik į bendrus šalies rodiklius, tačiau ir į atskirus regionus bei poveikį jiems.

6. MMA didinimas didina nepilną darbo dieną dirbančiųjų skaičių ir potencialiai dirbančiųjų šešėlyje skaičių.

Dalis įmonių, siekdamos sumažinti po MMA išaugusias darbo sąnaudas, mažina etatų skaičių, t. y. vietoj darbo pilnu etatu, dalį darbuotojų įdarbina nepilnu (pvz., 0,25, 0,5 ar 0,75).

Per 2011 – 2016 m., kuomet MMA buvo didinama 7 kartus, pastebima, kad MMA ir mažiau uždirbančių darbuotojų dirbant visą darbo dieną skaičius sumažėjo beveik 7 tūkst. (6,9 proc.), o MMA uždirbančių darbuotojų dirbant nepilnu etatus skaičius išaugo daugiau kaip 14 tūkst. (12,7 proc.).
Per tą patį laikotarpį nepastebėta jokių esminių pokyčių kitose darbo užmokesčio dydžio grupėse įdarbinant iš pilno į nepilną etatą, t. y. jei mažėjo dirbančiųjų visą darbo dieną, kurie uždirba daugiau nei MMA, bet ne daugiau nei 450 Eur, skaičius, tai mažėjo ir tokių dirbančiųjų, kurie dirba ne visą darbo dieną, skaičius; jei didėjo visą darbo dieną dirbančiųjų, pagal kitas darbo užmokesčio dydžio grupes, skaičius, tai didėjo ir ne visą darbo dieną dirbančiųjų skaičius.

Tai reiškia, kad keliant MMA, tikėtina, dalis dirbančių pilnu etatu pereina dirbti nepilnu etatu, siekiant išvengti su MMA kėlimu padidėjusių darbo sąnaudų.

Dėl MMA didinimo potencialiai gali didėti ir dirbančiųjų šešėlinėje darbo rinkoje skaičius. Dažnai sakoma, kad MMA didinimas mažina šešėlį, nes priverčia tas įmones, kurios dalį atlyginimo moka vokeliuose, didinti legaliai mokamo atlyginimo dalį. Tačiau MMA kėlimas gali turėti ir visai priešingą poveikį. Įmonės, neturinčios finansinių išteklių didinti atlyginimus savo darbuotojams dėl pakeltos MMA, gali susidariusią problemą iš dalies spręsti arba įdarbindamos darbuotojus nelegaliai, taip išvengiant darbo jėgai tenkančios mokesčių naštos, arba mažindamos oficialių darbuotojų darbo laiką ir dalį atlyginimo mokėdamos „vokeliuose“.
Tai patvirtina ir LLRI atliktas šešėlinės ekonomikos tyrimas . Pagrindinė šešėlinio darbo priežastis, t. y. kodėl renkamasi dirbti šešėlyje, yra dideli mokesčiai. Ją nurodė didžioji dalis respondentų Estijoje (69 proc.), Lietuvoje (67 proc.), Latvijoje (66 proc.) ir kitose šalyse. Jei būtų įgyvendinta tai, kas numatyta XVII Vyriausybės Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo projekte – MMA dydžio „grindys” darbdavio socialinio draudimo įmokoms, darbo mokesčiai ženkliai padidėtų.
Net 30 proc. apklaustųjų prisipažino turintys draugų ar pažįstamų, kurie dalį atlyginimo gauna „vokelyje”. Dar daugiau, net 43 proc. žmonių tokią praktiką pateisina.
Kalbant apie atlyginimus, šešėlio mastą pabrėžia ir Lietuvos Pramoninkų konfederacija , kaip šešėlio indikatorių mažesnes nei MMA algas nurodo ir SODROS atstovai .
Tai parodo, kad kuo daugiau bus keliama MMA, tuo didesnė tikimybė, kad šešėlinė rinka Lietuvoje tik didės.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal nuo liepos 1 d. įsigaliojusį Darbo kodeksą, MMA mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Tokiu laikomas toks darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai (141 str. 2 d.). Todėl tuomet, kai dėl MMA kėlimo nepagrįstai padidės įmonių darbo kaštai, o darbuotojai nedirbs našiau ir įmonės negaus didesnio pelno, tikėtina, tai tik dar labiau gali paskatinti šešėlinius santykius darbo rinkoje.

7. MMA didinimas ne tik kenkia darbo patirties neturintiems ar žemos kvalifikacijos darbuotojams, bet ir jiems sudaro kliūtis patekti į darbo rinką.

LLRI išanalizavo daugiau nei 20 skirtingų tyrimų, analizuojančių MMA poveikį skirtingose šalyse įvairiais laikotarpiais. Iš jų absoliuti dauguma rodo, kad MMA didinimas labiausiai kenkia tiems, kam turėtų padėti – asmenims, neturintiems darbo patirties ar dirbantiems žemos kvalifikacijos darbus. Be to, dažnai dėl MMA kėlimo nukenčia jaunimas, darbo patirties neturintieji ir žemos kvalifikacijos asmenys, kurie ne visada savo produktyvumu pateisina padidintą MMA. Dėl to, įmonėms neturint finansinių galimybių mokėti padidintą minimalų atlyginimą, būtent šie asmenys atsiduria tarp pirmųjų, kurie arba praranda turimas darbo vietas, arba darbdaviai vengia juos samdyti.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nemaža dalis tarp MMA uždirbančių asmenų yra – jaunimas . 2016 m. 15,3 proc. pilną darbo dieną dirbančių ir uždirbančių MMA bei mažiau buvo jaunimas iki 29 m. Jaunimas yra viena iš jautriausių grupių MMA didinimui, kadangi jauni žmonės turi mažiau įgūdžių, todėl MMA dažnai tampa kliūtis įeiti į darbo rinką ir įgyti būtiną pirmąją patirtį ir tobulinti savo įgūdžius. Pažymima, kad MMA padidėjimas 10 proc. paauglių ir jaunimo (15 – 24 m.) užimtumą sumažina nuo 3 proc. iki 6 proc.
Panašius rezultatus atskleidė 2015 m. 4Liberty.eu atlikta analizė , kurioje nagrinėjama MMA didinimo įtaka šešiose ES šalyse (Čekijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje). Analizė parodė, kad minimalaus atlyginimo didinimas turėjo neigiamų pasekmių visoms analizuotoms šalims. Užuot mažinęs socialinę atskirtį, per aukštas minimalaus darbo užmokesčio lygis apribojo įsidarbinimo galimybes labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių atstovams .
LLRI 2017 m. atlikto tyrimo rezultatų analizė parodė, kad dėl pastarųjų MMA padidinimų Lietuvoje kas trečia įmonė atsisakė planų įdarbinti naujus tiek kvalifikuotus, tiek mažiau kvalifikuotus darbuotojus.

8. MMA kėlimas bei didėjantys darbo kaštai skatina automatizuoti darbo procesus bei mažinti darbuotojų skaičių.

Didinant MMA dalis darbo vietų automatizuojamos, žmonių darbas pakeičiamas mašinomis. Dažniausiai paveikiami dirbantieji tokiuose sektoriuose, kuriuose veiklą yra lengviau automatizuoti, kas ilguoju periodu sutaupo įmonei lėšų.
Vienas naujausių 2017 m. rugpjūčio mėn. tyrimų, kuris remiasi 1980 – 2015 m. duomenimis parodė, kad MMA didinimas smarkiai sumažina tų žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokestį, kurių darbo vietos gali būti automatizuojamos (pvz., savitarnos kasos prekybos centruose, surinkimo linijos gamybos įmonėse, siuvyklose) ir padidina tikimybę, kad žemos kvalifikacijos darbuotojai, taip pat jaunimas, tiek seni darbuotojai, tiek moterys automatizuotose darbo vietose taps bedarbiais. Teigiama, kad didėjanti MMA įmones paskatins pritaikyti naujausias technologijas, kurios pakeis darbuotojus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (toliau – LPK) apklausos duomenimis tik 30 proc. bendrovių planuoja didinti darbuotojų skaičių. LPK patarėjas ekonomikos klausimais nurodė, kad darbo našumas atsilieka nuo sparčiai augančių atlyginimų, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tai neigiamai veikia verslo konkurencingumą ir pelningumą. Taip pat išskyrė priemones, kuriomis verslas didina pelningumą didėjant sąnaudoms: dėmesys skiriamas našumo didinimui, investicijoms į modernizavimą ir technologinį atsinaujinimą.

LPK apklausos duomenimis 80 proc. apklaustų įmonių planuoja diegti naujus technologinius sprendimus savo veikloje, kai prieš metus atliktos apklausos duomenimis tik 50 proc. bendrovių galvojo apie veiklos modernizavimą.

LPK patarėjo ekonomikos klausimais įžvalgomis, ateinantį pusmetį daugiausia investuoti pasiruošusios medienos ir baldų pramonės įmonės, elektronikos pramonės sektorius ir metalo, mašinų ir įrenginių pramonė. D. Dundulis, UAB „Rivona“ generalinis direktorius ir UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, atkreipė dėmesį, kad kylant darbo užmokesčio sąnaudoms, verslas yra priverstas veiklą vertinti per efektyvumo prizmę – ar darbuotojas reikalingas, ar jį būtų galima pakeisti įrenginiais .

9. Net ir neženklus MMA didinimas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes esamiems darbuotojams, gilintų jaunimo ir žemos kvalifikacijos darbuotojų nedarbo problemą.

2017 m. LLRI atliktos Lietuvos įmonių apklausos rezultatai parodė, kad MMA padidinimas 50 Eur neigiamai paveiktų daugiau nei trečdalį (38 proc.) apklaustų įmonių. Dėl MMA sumažėtų įmonės pelningumas, pablogėtų įmonės finansinė padėtis. Kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios pablogėtų finansinė padėtis dėl MMA didinimo 50 Eur, įmonės nurodė, kad atsirastų poreikis didinti atlyginimą ir tiems darbuotojams, kurie dirbo už didesnį, bet artimą MMA atlygį, kas padidintų atlyginimo sąnaudas (76 proc.). Didesnė dalis (21 proc.) įmonių, turinčių daugiau kaip 40 proc. darbuotojų, gaunančių MMA, dėl 50 Eur MMA padidinimo atsidurtų ties bankroto, likvidavimo riba.

Jeigu MMA būtų didinama 50 Eur, tai sukeltų didesnių neigiamų pasekmių esamiems darbuotojams. Net 79 proc. įmonių, mažinsiančių su darbo užmokesčiu susijusias sąnaudas, atleistų dalį darbuotojų. Svarbu pažymėti, kad jeigu MMA būtų didinama 50 Eur – netgi 2/3 įmonių, kurios mažintų su darbo užmokesčiu susijusias sąnaudas, atleistų dalį darbuotojų ir 57 proc. atsisakytų įdarbinti jaunimą arba kitus žemos kvalifikacijos darbuotojus, kurių nedarbo lygis ir taip yra aukštas. Toks sprendimas tik gilintų šios rizikos grupės nedarbo problemą.
Apibendrinus galima teigti, kad dėl MMA didinimo dalies darbuotojų lauktų atleidimai, mažesni etatai ir atlyginimai, sumažėtų įmonių lėšos, kurios galėtų būti skirtos investicijoms, plėtrai ir aukštesniems atlyginimams ateityje.

¹ European Central Bank. Economic Bulletin. Issue 5/2017: https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/ecbu/eb201705.en.pdf?98674773797e181c0feac16a1b2c927f
² http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/National_accounts_and_GDP
³ Republic of Lithuania: 2017 Article IV Consultation- Press Release and Staff Report. Country Report No. 17/177, June 2017. http://www.imf.org/en/Publications/CR/Issues/2017/06/30/Republic-of-Lithuania-2017-Article-IV-Consultation-Press-Release-and-Staff-Report-45018
⁴Republic of Lithuania: Staff Concluding Statement of the 2016 Article IV Consultation Mission, March 16, 2016. http://www.imf.org/external/np/ms/2016/031616.htm
⁵ ILO n.d.
⁶D. Lee Luca, Mathematica Policy Research, and M. Luca, Harvard University. July 2017, Number 81. The Impact of the Minimum Wage on Firm Exit. Research Briefs in Economic Policy. https://object.cato.org/sites/cato.org/files/pubs/pdf/research-brief-81.pdf
⁷ Aaronson, D. (2001). „Price pass-through and the minimum wage.“ Review of Economics and statistics 83(1): 158-169.
⁸ http://www.vz.lt/verslo-valdymas/2017/08/23/pigios-darbo-jegos-neliko-darbdaviai-mokes-tik-uz–sukuriama-verte#ixzz4r1uipVUG
⁹ Ma, J., & Ghiselli, R. (2016). The minimum wage, a competitive wage, and the price of a burger: Can competitive wages be offered in limited-service restaurants? Journal of Foodservice Business Research, 19(2), 131-146.
¹⁰ Aaronson, D. (2001). „Price pass-through and the minimum wage.“ Review of Economics and statistics 83(1): 158-169. Tirtas JAV maisto, paruošto ne namie, kainų indeksas.
¹¹ Fougère, D., Gautier, E., & Le Bihan, H. (2010). Restaurant prices and the minimum wage. Journal of Money, Credit and Banking, 42(7), 1199-1234. Prancūzija – tirti restoranų duomenys.
¹² Greito maisto restoranų maisto kainos pakiltų, kitų prekių kainos ne daugiau nei 0,4 proc. Lemos, S. (2006). Anticipated effects of the minimum wage on prices. Applied Economics, 38(3), 325-337.
¹³ Raei, Sodsriwiboon et al. (2016). Cross – country report on minimum wages: https://www.imf.org/external/pubs/ft/scr/2016/cr16151.pdf
¹⁴ https://www.imf.org/external/pubs/ft/scr/2016/cr16151.pdf
¹⁵ Lietuvos šešėlinė ekonomika. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2016.
http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2014/05/LSE-2015-po-viena-psl.pdf
¹⁶ http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/170803_Mokesciu_pakeitimai_spaudos%20konferencija(1).pdf
¹⁷ http://lzinios.lt/lzinios/lietuva/politiku-uzkalbejimai-atlyginimu-nekeicia/248543;
¹⁸ http://verslas.lrytas.lt/izvalgos-ir-nuomones/2017/06/03/news/tamsus-seselis-tebegaubia-kauna-ka-gi-slepia-jo-verslininkai–1542792/
¹⁹A.Dube of the University of Massachusetts, Amherst; T. William Lester of the University of North Carolina, Chapel Hill; and M.Reich of the University of California, Berkeley (2010). Minimum Wage Effects across State Borders: Estimates Using Contiguous Counties. http://www.mitpressjournals.org/doi/pdf/10.1162/REST_a_00039
A.Gorostiaga and J.Francisco Rubio-Ramírez. (2005). Fiscal Policy and Minimum Wage for Redistribution: An Equivalence Result. https://core.ac.uk/download/pdf/6924528.pdf
A.Manning. (2016).The Elusive Employment Effect of the Minimum Wage. http://cep.lse.ac.uk/pubs/download/dp1428.pdf
Congress of the United States Congressional Budget Office. (2014). The Effects of a Minimum-Wage Increase on Employment and Family Income. http://www.cbo.gov/sites/default/files/cbofiles/attachments/44995-MinimumWage.pdf
D. Lee Emmanuel Saez. (2008). Optimal minimum wage policy in competitive labor markets. https://journalistsresource.org/wp-content/uploads/2013/02/SaezLeePaper2008.pdf
D. Lee Luca and M.Luca. (2017). Survival of the Fittest: The Impact of Minimum Wage on Firm Exit, Harvard Business School Working Paper no. 17-088. http://www.hbs.edu/faculty/Publication%20Files/MW_Exit_7a89f82f-b2fa-42f2-9a0e-f8a61e95b679.pdf
D.Aaronson, E.French, J.MacDonald (2007). The Minimum Wage, Restaurant Prices, and Labor Market Structure. https://naldc.nal.usda.gov/download/36647/PDF
D.Card and A.Krueger (1992). Minimum Wages and Employment: A Case Study of the Fast-Food Industry in New Jersey and Pennsylvania. http://davidcard.berkeley.edu/papers/njmin-aer.pdf
D.MacDonald California State University, San Bernardino, E.Nilsson California State University, San Bernardino (2016). The Effects of Increasing the Minimum Wage on Prices: Analyzing the Incidence of Policy Design and Context. http://research.upjohn.org/cgi/viewcontent.cgi?article=1278&context=up_workingpapers
D.Neumark, W.Wascher. (2006). Minimum Wages and Employment: A Review of Evidence from the New Minimum Wage Research. http://www.nber.org/papers/w12663
G.Lordan, D.Neumark. (2017). People Versus Machines: The Impact of Minimum Wages on Automatable Jobs. http://www.nber.org/papers/w23667
Jing Ma, R.Ghiselli. (2015). The minimum wage, a competitive wage, and the price of a burger: Can competitive wages be offered in limited-service restaurants? http://www.purdue.edu/newsroom/releases/2015/Q3/study-raising-wages-to-15-an-hour-for-limited-service-restaurant-employees-would-raise-prices-4.3-percent.html
L. F. Katz Harvard University and NBER and A. B. Krueger Princeton University and NBER. (2016). The Rise and Nature of Alternative Work Arrangements in the United States, 1995-2015. https://krueger.princeton.edu/sites/default/files/akrueger/files/katz_krueger_cws_-_march_29_20165.pdf
M. S. Kearney, B. H. Harris. (2014). The “Ripple Effect” of a Minimum Wage Increase on American Workers. http://www.hamiltonproject.org/assets/legacy/files/downloads_and_links/The_Ripple_Effect_of_a_Minimum_Wage_Increase_on_Low_Wages_in_America_-_Full_Paper_2.pdf
P.Wolfson, D. Belman. (2004). The Minimum Wage: Consequences for Prices and Quantities in Low-Wage Labor Markets.
https://msu.edu/~drdale/Publications/Govt%20Regulation%20&%20the%20Minimum%20Wage/JBES-The%20Minimum%20Wage%20Consequences%20for%20….pdf
R. P. Murphy, Ch. Lammam, and H.MacIntyre. (2016). Raising the Minimum Wage: Misguided Policy, Unintended Consequences. https://www.fraserinstitute.org/sites/default/files/raising-the-minimum-wage-misguided-policy-unintended-consequences.pdf
R. V. Burkhauser and J. J. Sabia. (2007). The effectiveness of minimum-wage increases in reducing poverty: past, present and future. http://www.ssc.wisc.edu/~gwallace/Papers/Burkhauser%20and%20Sabia%20(2007).pdf
S.A. Allegretto, A. Dube and M. Reich. (2011). Do Minimum Wages Really Reduce Teen Employment? Accounting for Heterogeneity and Selectivity in State Panel Data. http://irle.berkeley.edu/files/2011/Do-Minimum-Wages-Really-Reduce-Teen-Employment.pdf
S.Broecke (OECD), A.Forti (OECD) and M.Vandeweyer (KU Leuven). The effect of minimum wages on employment in emerging economies: a literature review. http://nationalminimumwage.co.za/wp-content/uploads/2015/09/0221-Effect-of-Minimum-Wages-on-Employment-in-Emerging-Economies-A-Literature-Review.pdf
S.Lemos. (2004). The Effect of the Minimum Wage on Prices. https://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=524803
W.V. Cunningham. (2007). Minimum Wages and Social Policy: Lessons from Developing Countries http://documents.worldbank.org/curated/en/826061468142780021/pdf/405260Minimum0101OFFICIAL0USE0ONLY1.pdf
²⁰ https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=75a19ac4-7800-4e2a-b78a-0621f31d4a89#/
²¹ R.P.Murphy, Ch. Lammam, and H.MacIntyre. 2016. Raising the Minimum Wage: Misguided Policy, Unintended Consequences. https://www.fraserinstitute.org/sites/default/files/raising-the-minimum-wage-misguided-policy-unintended-consequences.pdf
²² Minimum Wage: Busting the Myth, 4Liberty.eu, 2015.http://4liberty.eu/minimum-wage-busting-the-myth/
²³ G.Lordan, D.Neumark (2017 August). People versus machines: the impact of minimum wages on automatable jobs. 23 http://www.nber.org/papers/w23667 http://www.nber.org/papers/w23667
²⁴ http://www.vz.lt/verslo-valdymas/2017/08/23/pigios-darbo-jegos-neliko-darbdaviai-mokes-tik-uz–sukuriama-verte#ixzz4r1uipVUG