Ekspertizė. Dėl nedarbo išmokų mokėjimo pakeitimų

Dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. 17-4071(2)).

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūloma didinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičių ir ilginti šios išmokos mokėjimo trukmę.

Nepritariame šiam pasiūlymui dėl žemiau nurodytų priežasčių:

Priėmus Projektą kiltų pavojus nedarbo draudimo sistemos finansavimo tvarumui

Projektu siūloma būtinąjį nedarbo draudimo stažą sumažinti iki 12 mėn. per paskutinius 30 mėn. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, norint gauti nedarbo išmoką, būtinas minimalus 18 mėn. nedarbo draudimo stažas per paskutinius 36 mėnesius. Pagal nuo liepos 1 d. turėjusius įsigalioti nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, norint gauti nedarbo išmoką būtų būtinas 12 mėn. iš 24 mėn. stažas. Taigi šis pasiūlymas ženkliai palengvina galimybę įgyti teisę į nedarbo draudimo išmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant su 2014 m., 2016 m. nedarbo išmokos gavėjų, gavusių išmoką už visą mėnesį, padaugėjo beveik 11 proc., o priėmus Projektu teikiamus pasiūlymus jų skaičius dar padidėtų. Tai kelia pavojų nedarbo draudimo sistemos finansavimo tvarumui, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. padidintų nedarbo draudimo įmokų įmokų gali neužtekti šioms išmokoms kompensuoti (žr. žemiau).

Būtinasis stažas nedarbo išmokai gauti mažinamas labiau, nei buvo numatyta socialinio modelio reformų rinkinyje, vertintame EK

Projekto rengėjai aiškinamajame rašte būtinybę plėsti išmokų gavėjų ratą ir ilginti nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį grindžia Europos Komisijos 2017 metų Šalies ataskaitos rekomendacijomis. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad minėtoje ataskaitoje teigiama, kad vien dėl būtinojo stažo pakeitimo iš 18 iš 36 mėn. į 12 iš 24 mėn. nedarbo išmokų sistemos aprėptis padidės.1 Europos Komisijos modeliavimuose nėra vertinamas Projektu siūlomas dar didesnis būtinojo stažo sumažinimas iš dabar galiojančių 18 iš 36 mėn. į 12 iš 30 mėn. Šis siūlymas nebuvo numatytas ir socialinio modelio reformų rinkinyje. Tai rodo, kad būtinojo stažo nedarbo išmokai gauti sumažinimas yra perteklinis.

Nedarbo išmokos mokėjimo trukmės ilginimas neprisidėtų prie asmenų sugrįžimo į darbo rinką

Projektu siūlomas nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmės ilginimas nuo 6 iki 9 mėnesių nėra tikslingas, nes įprastai į darbo rinką asmenys sugrįžta greičiau. Vidutinė nedarbo išmokos mokėjimo trukmė Lietuvoje siekia 4 mėn., o darbo paieška užtrunka vidutiniškai 82 dienas (2015 m. apklausos duomenimis).2 Kai asmenys neturi darbo šešis ir daugiau mėnesius, susiduriama su ilgalaikiu nedarbu – sunkiausia nedarbo forma.3 Būtent 6 mėn. laikotarpis yra laikomas normalia darbo paieškos trukme – Lietuvoje ilgiau, kaip 6 mėn. darbo nerandantis jaunesnis nei 25 metų asmuo yra laikomas ilgalaikiu bedarbiu. Tai rodo, kad nedarbo išmokų mokėjimo trukmės ilginimas nuo 6 iki 9 mėn. nėra tikslingas, kadangi asmenims, kuriems nepavyksta darbo per 6 mėn. būtinos kitos priemonės, pavyzdžiui, perkvalifikavimas ar socialinė parama.

Neįvertintas siūlomų pakeitimų poveikis biudžetui

Šio Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad visiems pakeitimams finansuoti nuo 2017 m. liepos 1 d. nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas bus padidintas nuo 1,1 procento iki 1,6 procento (o tais atvejais, kai sudaryta terminuota darbo sutartis, tarifas didinamas du kartus). Tačiau ankstesniais skaičiavimais4 toks pat lėšų poreikis buvo numatytas nemažinant būtinojo stažo, t.y. neplečiant potencialių nedarbo išmokos gavėjų rato. Kyla pagrįsta abejonė dėl to, ar teisingai įvertintas lėšų poreikis.

Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio modelio reformų rinkinio autorių skaičiavimais būtinojo stažo pakeitimui iš šiuo metu galiojančių 18 iš 36 mėn. į 12 iš 24 mėn. ir išmokų mokėjimo laikotarpio prailginimui iki 9 mėn. finansuoti reikėtų 2 proc. socialinio draudimo įmokos tarifo.5 Šiuo Projektu būtinasis stažas mažinamas dar labiau, tačiau manoma, jog išmokoms finansuoti pakaks nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimo nuo 1,1 procento iki 1,6 procento (o tais atvejais, kai sudaryta terminuota darbo sutartis – du kartus).

Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, gavusiam vidutinį darbo užmokestį, ir išmokas gavusiam visą laikotarpį (siūlomus 9 mėn.) visa gauta išmokų sumą ,,į rankas” padidėtų 41 proc. (lyginant su dabartine tvarka) arba 50 proc. (lyginant su nuo liepos 1 d. turėjusia įsigalioti tvarka, pagal kurią išmokos būtų mokamos 6 mėn.). Tai yra ženklus padidėjimas, vėlgi, keliantis pagrįstų abejonių dėl lėšų poreikio įvertinimo.

Didelė pajamų pakeitimo norma neskatintų bedarbių grįžti į darbo rinką

LLRI skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį gavusio žmogaus gaunamos nedarbo išmokos ir darbo užmokesčio ,,į rankas” santykis pirmus 2 mėnesius siekia 52 proc., 7-ąjį mėnesį – 43 proc. Įsigaliojus socialinio modelio reformų rinkiniui, pirmus du mėnesius šis santykis siektų 76 proc., ir sumažėtų iki 56 proc. 6-ąjį mėnesį. Tačiau priėmus Projektu siūlomus pakeitimus 2-ąjį mėnesį šis santykis pasiektų 76 proc., o 7-ąjį mėnesį sumažėtų iki 56 proc. 2015 m. duomenimis, ES vidurkis 2-ąjį nedarbo mėnesį siekė 56 proc., o 7-ąjį – 44 proc.,6 todėl prailginus išmokų mokėjimo trukmę Lietuvoje jos taptų ypač didelės, lyginant su ES vidurkiu.

Dosnios ir ilgai mokamos nedarbo draudimo ir kitos socialinio draudimo išmokos mažina paskatas žmonėms grįžti į darbo rinką. Netekęs darbo žmogus gauna nedarbo draudimo išmoką, o pasirinkęs tęstinį profesinį mokymą taip pat turi teisę gauti stipendiją. Jei socialinės išmokos yra didesnės už potencialų darbo užmokestį, kurį žmogus gali gauti įsidarbinęs, tai skatina žmones likti bedarbiais ar dirbti nelegaliai.

Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti nedarbo išmokai gauti būtinojo stažo mažinimui ir išmokos mokėjimo trukmės prailginimui.

————-

1 https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/2017-european-semester-country-report-lithuania-lt.pdf
2 http://www.cvonline.lt/blog/apklausa-kiek-lietuvoje-vidutiniskai-trunka-darbo-paieska/
3 http://www.epi.org/publications/entry/issuebriefs_ib198/
4 Rengiant Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2471, kuriame nedarbo išmoką siūlyta mokėti 6 mėn., skaičiuota, jog pakeitimams finansuoti nuo 2017 m. liepos 1 d. nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas bus padidintas nuo 1,1 procento iki 1,6 procento.
5 http://www.socmodelis.lt/wp-content/uploads/Modelio-ataskaita.pdf
6 http://europa.eu/economy_finance/db_indicators/tab/#