Pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 9, 12, 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 ir 391 straipsniais įstatymo projektui
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 9, 12, 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 ir 391 straipsniais įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia pastabas ir pasiūlymus.
Siūlome pašalinti Projekto nuostatas, kurios įtvirtina galimybes bausti įmones-rangovus už kitos įmonės padarytus pažeidimus, bei ūkio subjektų pareigą tikrinti kitų ūkio subjektų vykdomos veiklos teisingumą.
Žemiau pateikiame šiuos siūlymą pagrindžiančius argumentus.
Įmonė bus baudžiama už nusižengimus, kurių nepadarė
Projekto 25 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalis numato, kad įmonė-rangovas yra subsidiariai atsakinga už kai kuriuos įmonės-subrangovo finansinius įsipareigojimus tuo atveju, jei įmonė-subrangovas nelegaliai įdarbino trečiosios šalies pilietį.
Tokia nuostata pažeistų teisingumo principus, nes įmonė-rangovas būtų baudžiama už nusižengimus, kurių ji pati nepadarė. Pažymime, kad paprastai įstatymai asmens subsidiarią atsakomybę numato tuomet, kai yra to asmens kaltė, pvz.: (i) Civilinio Kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis numato juridinio asmens dalyvio subsidiarią atsakomybę tuomet, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų; (ii) Civilinio Kodekso 2.83 straipsnio 3 dalis numato juridinio asmens valdymo organo narių subsidiarią atsakomybę, jei jie juridinio asmens vardu sudaro sandorius pažeisdami valdymo organų kompetenciją.
Prievolė įmonei-rangovui reikalauti iš įmonės-subrangovo trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentų ir juos tikrinti nėra ūkio subjekto funkcija
Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalis taip pat numato, kad įmonė-rangovas, norėdamas išvengti atsakomybės už įmonės-subrangovo įvykdytus pažeidimus, privalo raštu iš subrangovo pareikalauti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentų ir imtis priemonių šių dokumentų teisingumui patikrinti.
Įmonė-rangovas neturi (ar gali neturėti) teisinių įgaliojimų ir mechanizmų įpareigoti įmonę-subrangovą dalintis dokumentais, pvz., šalims jau sudarius sutartį, tokių papildomų reikalavimų subrangovas gali nevykdyti, nes jie nėra numatyti sutartyje, o įstatymai subrangovui tokios pareigos taip pat nenustato. Be to, nėra aišku, kokiu momentu įmonė-rangovas turėtų pateikti tokį raštišką reikalavimą įmonei-subrangovui: tik sužinojusi apie įdarbinamus trečiųjų šalių piliečius, ar institucijai, vykdančiai nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, pradėjus tyrimą, ar dar kokiu kitu atveju.
Įmonė-rangovas neturi (gali neturėti) priemonių ar kompetencijų deramai patikrinti, ar įmonės-subrangovo pateikti dokumentai yra teisingi.
Be to, nėra nurodyta, kokia konkreti informacija ar duomenys turi būti tikrinami.
Įmonės-subrangovo vykdomos veiklos ir jos atitikimo teisės aktų nustatytiems reikalavimams priežiūra ir kontrolė turi būti vykdoma įgaliotų valstybės institucijų
Ūkio subjekto funkcija nėra ir negali būti kontroliuoti, ar kitas ūkio subjektas laikosi įstatymų, juo labiau – tikrinti kitų ūkio subjektų dokumentų teisingumą. Priešingai nei įgaliotos valstybės institucijos, ūkio subjektai negauna valstybės finansavimo kitų ūkio subjektų veiklos teisėtumo priežiūrai ir kontrolei vykdyti. Todėl nelogiška ir neteisinga iš jų reikalauti vykdyti šią funkciją ir atsakomybės už jos nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Įmonės-subrangovo vykdomos veiklos ir jos atitikimo teisės aktų nustatytiems reikalavimams priežiūra ir kontrolė turi būti vykdoma tik įgaliotų valstybės institucijų, o ne privačių ūkio subjektų.
Išvada
Lietuvoje trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ir taip yra labai sudėtingas vertinant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo bei atitinkamai kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą (pvz., dėl nacionalinės vizos, leidimo laikinai gyventi, trečiųjų šalių piliečių privalomojo sveikatos draudimo ir t.t.). Šio Projekto nuostatos, kuriomis ūkio subjektai nepagrįstai įpareigojami tikrinti savo subrangovus ir atsakyti už jų veiklą, tik dar labiau apsunkintų reikalingiausio darbuotojo pasirinkimą.
Atsižvelgiant į tai, siūlome panaikinti Projekto 25 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas:
- nustatančias subsidiarią įmonių-rangovų atsakomybę už pažeidimus, kuriuos padaro įmonės-subrangovai, bei įtvirtinančias prievolę, iš įmonių-subrangovų reikalauti 56 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir tikrinti jų teisingumą.
