Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Valstybės valdomų elektroninių ryšių tinklų plėtros planavimo tvarkos aprašo projektui
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 16-10325(2) teikiamą Valstybės valdomų elektroninių ryšių tinklų plėtros planavimo tvarkos aprašo projektą (toliau – aprašas), pritaria aprašo bendrai idėjai bei teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
1. Dėl galimybės įvertinti tinklų plėtros tikslingumą nebuvimo. Kaip numatyta apraše, valstybės valdomų elektroninių ryšių tinklų (išskyrus vietinius tinklus) (toliau – tinklai) valdytojai privalės konsultuotis su asmenimis, kurie plėtoja elektroninių ryšių tinklus, (toliau – operatoriai ) dėl planuojamų tinklų tikslingumo. Aprašo 4 punkte nurodomas skelbimo turinys neįpareigoja tinklų valdytojus skelbime nurodyti, kokiu tikslu planuojama tiesti tinklą. Todėl asmenims ir operatoriams įvertinti planuojamų tinklų tikslingumą būtų sudėtinga. Siūlome atitinkamai papildyti Aprašo 4 punktą, skelbimo turinį papildant detaliu tinklo plėtros tikslo aprašymu, įskaitant plėtrą pagrindžiančius argumentus.
2. Dėl išvados neaiškumo. Aprašo 7 (7.3.) punkte numatyta, kad „Jeigu per aprašo 4 punkte nustatytą terminą suinteresuotieji asmenys pateikia tinklo valdytojui informaciją apie skelbime nurodytose vietovėse esančius ar per artimiausius 1 metus planuojamus įrengti elektroninių ryšių tinklus, kurie atitinka tinklo valdytojo numatytus techninius parametrus, laikoma, kad tinklo valdytojui tikslinga naudotis esamu (esančiais) elektroninių ryšių tinklu (tinklais) ir neinvestuoti į tinklo plėtrą.“ Ši formuluotė nesuteikia vienareikšmio aiškumo, kokį sprendimą sąlygų išpildymas lems, t. y. ar tikslingumo naudotis esamu elektroninių ryšių tinklu konstatavimas reiškia, kad ir bus priimtas atitinkamas sprendimas, ar nebūtinai. Siekiant, kad būtų laikomasi teisinio tikrumo principo, siūlome konkretinti šį punktą, nurodant, kad aprašo 7.3 punkte nurodytu atveju, tinklo valdytojas privalės kreiptis į esamą ar potencialų operatorių dėl naudojimosi jo teikiamu elektroninių ryšių tinklu arba per nurodytą laikotarpį planuojamu nutiesti elektroninių ryšių tinklu ir neinvestuoti į tinklo plėtrą.
3. Dėl skirtingų sąlygų tinklo valdytojui ir operatoriams. Kaip nurodyta aprašo 4, 7.1, 7.2 ir 7.3 punktuose, sprendžiant dėl investicijų į tinklo plėtrą tikslingumo, bus vertinami operatorių planai tam tikroje teritorijoje tiesti elektroninių ryšių tinklus artimiausių 1 metų laikotarpiu. Šis terminas kelia vieną abejonę ir vieną grėsmę.
Pirmiausia, abejonių kelia nustatytas 1 metų laikotarpis nutiesti elektroninių ryšių tinklui. Bet kuriuo atveju, termino, per kurį gali būti nutiestas tinklas ar jo dalis, trukmė priklauso nuo numatomos tinklo plėtros masto bei tinklo charakteristikų. Todėl tas terminas vienu atveju galėtų būti trumpesnis nei 1 m, kitu atveju – ilgesnis. Siūlome apraše nenustatyti termino, o kiekvieną kartą atskirai įvertinti, kiek laiko gali užtrukti tinklo tiesimas. Ir konsultuojantis su operatoriais, teirautis apie jų planus tiesti elektroninių ryšių tinklus, nurodant tam konkrečiam atvejui nustatytą terminą.
Be to apraše nėra nurodomas terminas, per kurį tinklo valdytojas privalėtų įgyvendinti plėtros planus, jei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija priima sprendimą, kad yra tikslinga investuoti į tinklo plėtrą. Nenurodant šio termino, gali susidaryti situacija, kad tinklo valdytojo vykdomi tinklo plėtros darbai gali užsitęsti ilgiau nei 1 metus ir susikirsti su kitų operatorių planais, apie kuriuos nebuvo konsultuotasi. Susiklosčius tokiai situacijai sunkiai pateisinamas tampa ir aprašo 9 punktas . Todėl siūlome apraše numatyti terminą, iki kada tinklo valdytojas privalėtų nutiesti tinklą, arba kiekvienu atskiru atveju nurodyti tam atvejui nustatytą terminą. Ir viešosios konsultacijos metu klausti operatorių informacijos apie jų plėtros planus iki to paties termino pabaigos.
4. Dėl apraše nenumatytos galimybės bendrai įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą. 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (toliau – įstatymas) buvo papildytas 381 straipsniu , kuris, be kita ko, reglamentuoja bendrą elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, t. y. ir tinklų plėtrą. Šis įstatymo punktas tinklų valdytojams, kurie visiškai ar iš dalies yra finansuojami valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, nustato pareigą informuoti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą apie planuojamus tinklų plėtros darbus ir pareigą leisti kitiems operatoriams elektroninių ryšių tinklą tiesti kartu su tinklo valdytoju. Apraše neminima galimybė bendrai tiesti ryšių infrastruktūrą ir nėra aišku, kaip apraše nurodytos procedūros bus derinamos su įstatymo 381 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad aprašas yra skirtas nustatyti valstybės valdomų elektroninių ryšių tinklų plėtros planavimo tvarką, siūlome apraše taip pat numatyti, kaip bus įgyvendinamos įstatyme tinklų valdytojams nustatytos pareigos.
Išvados:
LLRI pritaria aprašo bendrai idėjai ir siūlo:
1) aprašo 4 punkte nustatomą skelbimo turinį papildyti detaliu tinklo plėtros tikslo aprašymu, įskaitant plėtrą pagrindžiančius argumentus;
2) sukonkretinti aprašo 7.3 punktą, kad šiame punkte nurodytu atveju, tinklo valdytojas privalės naudotis esamu (esančiais) elektroninių ryšių tinklu (tinklais) ir negalės investuoti į tinklo plėtrą;
3) apraše numatyti, kad terminas, per kurį tinklo valdytojas privalės nutiesti tinklą, sutaptų su terminu, už kurį viešosios konsultacijos metu būtų operatorių klausiama informacijos apie jų plėtros planus;
4) apraše numatyti, kaip bus įgyvendinamos įstatymo 381 straipsnyje tinklų valdytojams nustatytos pareigos.
