Už minimalų atlyginimą dirbantys žmonės džiaugiasi, kad nuo liepos 1 d. uždirbs ne 350 Eur, o 380 Eur, o ekonomikos specialistai stveriasi už galvos, ragindami politikus atsitokėti. „Vertinant ekonominiais kriterijais, Lietuvoje minimali alga yra per didelė“, – interviu žurnalui „Prie kavos“ įspėja LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Kodėl prieš pat minimalaus atlyginimo didinimą pasigirsta kalbų, kad šiuo metu Lietuvoje nereikėtų didinti minimalaus atlyginimo?
Tokių kalbų buvo ir seniau, o pastaruoju metu jas išprovokavo tai, kad Vyriausybė, padidinusi minimalų atlyginimą iki 380 Eur, nori jį padidinti dar 30 Eur.
Ar tokios kalbos gali būti valdančiųjų bandymas manipuliuoti rinkėjais?
Ne kalbos, o nuolatinis minimalios algos didinimas yra didžiausias manipuliavimas rinkėjais. Pagal visus ekonominius rodiklius ir tai, kokią vidutinės algos dalį sudaro minimali alga, mes jau seniai nebepirmaujame ES. Vertinant ekonominiais kriterijais, Lietuvoje minimali alga yra per didelė ir jos kelti nereikia. Rinkos ekonomikoje atlyginimai nustatomi ne pagal tai, kiek žmogui reikia, o pagal tai, kiek jis sukuria. Jeigu atlyginimai būtų nustatomi pagal tai, kiek reikia žmogui, tai vieniša mama, auginanti du vaikus, turėtų uždirbti daugiau už vienišą vyrą, neturintį vaikų.
Kokie didžiausi pavojai iškyla Lietuvos ekonomikai padidinus ir taip (pasak jūsų) per didelį minimalų atlyginimą?
Pirmiausia, dalis žmonių pasitrauks į šešėlį. Juk Lietuvoje daugiau nei 300 000 žmonių uždirba mažiau nei minimalų atlyginimą. Jie dirba puse, trim ketvirčiais etato ir pan. Logika paprasta – jei įmonė neturi pinigų tiek, kad galėtų mokėti minimalų atlyginimą, tai žmogų įdarbina 0,5 etato, užuot pasiūliusi visą etatą, ir jam sumoka tokį pat atlyginimą, kaip ir anksčiau, vokelyje.
Antra, yra ilgalaikis pavojus. Minimali alga – pirmas laiptelis, ant kurio reikia užlipti norint patekti į darbo rinką. Kai žmogus jau dirba, jo atlyginimas kyla. Jei pirmas laiptelis bus labai aukštas, dalis žmonių į darbo rinką nė nepateks. Įsivaizduokime, kad minimalus atlyginimas – 1000 Eur. Dalį žmonių reikėtų iškart atleisti, o dalies, kurie sukuria produkto mažiau nei už 1000 Eur, tiesiog niekas neįdarbintų.
Paprastas žmogus, uždirbantis minimumą, jausis pamalonintas, kai jo atlyginimas pakils. Bet ar tai nėra pernelyg trumparegiškas požiūris?
Valdžia manipuliuoja rinkėjais, pasirodydama kaip geradarė naudodamasi kitais žmonėmis, t. y. valdantieji padidina minimalų atlyginimą, o darbdaviai už tai sumoka. Valdžiai tai nieko nekainuoja. Tačiau jei ji iš tiesų nori rūpintis mažiausias pajamas gaunančių žmonių gerove, galėtų neapmokestinti minimalios algos, t. y. minimali alga turėtų būti lygi neapmokestinamam pajamų dydžiui (NPD). Valdžia atsisako tai daryti, nes nėra pinigų. O verslininkai privalo didesnėms algoms iš kažkur gauti pinigų.
Darbdaviai kritikuojami už tai, kad darbuotojams moka minimalią algą. O valstybiniame sektoriuje tokia pat dalis darbuotojų irgi dirba už minimalų atlyginimą. Tik valstybiniame sektoriuje tai – normalu, nes nėra pinigų, o štai verslas tų pinigų iš kažkur turi paimti…
Ar realu, kad valdžia ir po liepos 1 d. dar kartą kels minimalų atlyginimą?
Deja, bet dar daug ateities valdžių jos ant to paties arkliuko. Didinant minimalią algą labai paprasta manipuliuoti rinkėjais, apsimesti geriems. O jei darbdavys dėl to, kad reikėjo didinti algą, kokį žmogų ir atleis, bus galima apkaltinti verslą. Viešųjų ryšių prasme, tai žaidimas be valdančiųjų pralaimėjimo.
Kokią siūlote išeitį iš susidariusios situacijos?
Didinti minimalią algą – labai prastas būdas gerinti mažiau uždirbančių žmonių pajamas. Protingiau būtų ne didinti minimalią algą, bet jos tiesiog neapmokestinti. Taip pat reikėtų leisti žmonėms dirbti daugiau, lanksčiau ir greičiau tam, kad jie galėtų užsidirbti daugiau. Nė viena šalis neprasigyveno iš to, kad didino minimalų atlyginimą. Turėtume siekti, kad kuo daugiau žmonių uždirbtų vidutinį, o ne minimalų atlyginimą.
Koks šiuo metu Lietuvoje gali būti didžiausias minimalus atlyginimas?
Dabartinis – 350 Eur – jau yra gana didelis minimalus atlyginimas. Bent porą metų jo nereikėtų didinti. Minimalus atlyginimas Lietuvoje kyla per greitai.
Kiek darbdaviui kainuoja minimaliai apmokama darbo vieta?
Kokia konkrečiai suma išmokama asmeniui, uždirbančiam minimalią algą, priklauso nuo to, koks NPD jam taikomas. Taikomas NPD savo ruožtu papildomai priklauso ne tik nuo darbo užmokesčio dydžio, bet ir nuo auginamų vaikų skaičiaus, nedarbingumo grupių. Pavyzdžiui, asmuo uždirbantis minimalią 350 Eur mėnesinę algą, neturintis vaikų ir specialių nedarbingumo grupių, atskaičius mokesčius gaus 296 Eur. Po liepos 1 d. gaunančiam minimalią algą žmogui bus išmokama 317,27 Eur. Dalį priskaičiuotos algos „suvalgo“ darbuotojo mokami pajamų mokestis (15 %), privalomasis sveikatos draudimas (6 %) ir pensijų bei socialinis draudimas (3 %). Dar egzistuoja mokesčių dalis, kurią sumoka darbdavys. Tai vadinamoji darbo vietos kaina. Minimalų darbo užmokestį gaunantis darbuotojas verslui šiuo metu kainuoja 456, 13 Eur, o nuo liepos 1 d. darbo vieta darbdaviui pabrangs iki 498,48 Eur. Šis pabrangimas skaudžiausiai palies smulkias regionų įmones, kuriose visi darbuotojai gauna minimalią algą.
