Gerovė yra pirmasis žodis rinkėjų lūkesčiuose, tad Lietuvos laisvosios rinkos institutas suformulavo 10 pasiūlymų, kurių įgyvendinimas padėtų žmonėms bendradarbiauti ir kurti gerovę.
Tikimės, kad šie pasiūlymai sulauks dėmesio ir vietos partijų programoje. Idėjos, įgalinančios laisvą, kūrybingą, vertę kuriantį gyvenimą, apjungia visus, puoselėjančius šiuos tikslus. Rugsėjo viduryje Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristatys išsamų leidinį „Rinkimai 2020 – gerovės ir laisvės link“.
10 pasiūlymų gerovės ir laisvės link
1. Atkurti pasitikėjimą ir pagarbą gerovės kūrėjui, kur jis besidarbuotų. Įgalinti žmones imtis atsakomybės veikti ir bendruomeniškai, subsidiariai atsakyti į poreikius.
2. Vertybiškai atgaivinti Konstitucijos įtvirtintą privačios nuosavybės viršenybę ir laisvus mainus kaip valstybės gerovės kūrimo pagrindą. Kaip ir prieš 30 metų rasti drąsos išeiti iš biurokratijos ir suvalstybinimo rėmų. Žodžiais ir darbais puoselėti santarvę ir užtikrinti, kad visuomenėje nebūtų kurstoma prieš privačiame ūkyje dirbančius ir kuriančius žmones.
3. Nekelti tikslų ir lūkesčių valstybės intervencijomis padidinti žmonėms pajamas ir tuo pačiu sumažinti kainas – tai, kas vieniems yra pajamos, kitiems yra kaina, kas vieniems yra kaina, kitiems yra pajamos. Taip bus išvengta visuomenės supriešinimo bei prieštaringos, bergždžios politikos.
4. Atkurti teisėkūros kultūrą, stabdyti įstatymo devalvavimą ir nuosekliai laikytis konstitucinio asmenų lygybės principo. Atlikti realų įstatymų padarinių vertinimą ir keisti įstatymų nuostatas, turinčias žalingą poveikį gerovės kūrimui. Užtikrinti teisės aktų rengėjų atsakomybę už siūlomas iniciatyvas, teisėkūros principų ir proceso nesilaikymą, įstatymų poveikio nevertinimą bei neefektyvų išteklių naudojimą.
5. Įtvirtinti sisteminę ūkinės veiklos reguliavimo mažinimo politiką. Nuolat vertinti ūkinei veiklai tenkančią naštą ir naikinti reguliavimus, kurie nebeatitinka jiems iškeltų tikslų – taip yra užsibrėžusi ir Europos Komisija Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programoje (REFIT). Norint įvesti naują reguliavimą, realiai įvertinti galimą poveikį ir taikyti Europos Komisijos pasiūlytą principą „vienas į, vienas iš“ (angl. one in, one out).
6. Padaryti Lietuvą mažų bei skaidrių mokesčių valstybe, kuri neskatina žmonių perkelti veiklos svetur ar veikti šešėlyje. Nuosekliai mažinti darbo apmokestinimą. Grąžinti 18 proc. PVM. Įtvirtinti nuostatą, kad mokesčių įstatymai negali būti keičiami priimant biudžetą (kai praktiškai nesilaikoma 6 mėn. prisitaikymo laikotarpio). Nustatyti, kad, atsižvelgiant į valstybės galią, piliečiai bei ūkio subjektai turi būti laikomi silpnąja puse mokesčių ginčuose.
7. Sprendžiant kreditų ir investicijų nepakankamumo problemą bei siekiant stabdyti kapitalo nutekėjimą, grįžti prie reinvestuojamo pelno neapmokestinimo, reikšmingai prisidėjusio prie šalies ekonominio pakilimo. Taip būtų atkurtas Lietuvos regioninis ir pasaulinis konkurencingumas, mokesčių sistema taptų panaši į kaimyninių Estijos bei Latvijos.
8. Neplėsti valstybės vykdomos ūkinės veiklos, įtvirtinti jos pagrįstumo kriterijus ir taikyti juos ne tik naujoms, bet ir esamoms valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veikloms, taip užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir naudą visiems vartotojams. Panaikinti galimybę sudaryti vidaus sandorius netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir taip realiai mažinti korupciją, skaidriau ir efektyviau naudoti valstybės lėšas bei laiduoti mažesnes kainas gyventojams.
9. Depolitizuoti pensijų didinimą, numatyti skaidrius valstybės įsipareigojimus bei laikytis automatinės indeksacijos, įstatymu užkirsti kelią bet kokioms politizuotoms išmokoms. Įteisinti kaupimo senatvei instrumentų įvairovę ir neapkrauti šių investicijų (pvz., nekilnojamojo turto, kaupiamojo gyvybės draudimo) mokesčiais bei reguliavimo našta. Siekiant piliečių pasitikėjimo ir ilgalaikio pensijų sistemos tvarumo, įtvirtinti principą, kad ilgalaikio kaupimo taisyklės nebūtų kaitaliojamos, bloginant žmonių sąlygas kaupti senatvei. Socialinės paramos politiką formuoti remiantis taiklumo kriterijumi ir teikti integruotą pašalpą realiai stokojantiems (pagal pajamų ir turto, neįgalumo ar kitus konkrečius kriterijus), o ne atskiroms socialinėms grupėms.
10. Grąžinti universalų mokinio krepšelį ir sudaryti sąlygas plėtotis įvairaus profilio bei nuosavybės formų ugdymo įstaigoms, mokymosi programoms bei metodams, taip padidinant šeimų galimybes patenkinti vaikų švietimo poreikius. Ugdyti socialiai sąmoningą jaunąją kartą, puoselėjančią laisvę ir moralę bei pasiruošusią prisiimti atsakomybę kurti gerovę ir santarvę.
Leidinyje „Seimo rinkimai 2020. Gerovės ir laisvės link“ pateikiamas aštuonių svarbiausių žmonėms sričių vertinimas ir rekomendacijos. Tekstus skaityti ir parsisiųsti galima šioje nuorodoje.
