Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato penktąją Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimo studiją. Šia studija tęsiamas 1997 m. pradėtas pagrindinių Lietuvos ekonominių rodiklių tyrimas, grindžiamas rinkos dalyvių vertinimais bei prognozėmis. Pristatomi 1999 m. vertinimai bei 2000 m. prognozės.
Apklausos anketoje ekspertai buvo prašomi įvertinti šiuos ekonominius rodiklius: bendro vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, infliaciją, gamintojų kainų indeksą, nedarbo lygį, darbo užmokestį, namų ūkių pajamas, jų dalį skiriamą investicijoms, namų ūkių pajamų dalį, skiriamą santaupoms, darbo užmokesčio dalį namų ūkių pajamose, neapskaitytą importą ir eksportą, įmonių pelningumą, nuosavybės grąžą bei investicijas, nominalias paskolų ir indėlių palūkanų normas, nebankinių paskolų dalį paskolų rinkoje, ir prognozuojamas VVP palūkanų normas bei lito kursą su doleriu. Rodiklių sąrašas po trečiojo tyrimo etapo nebuvo koreguojamas.
Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
- Apibendrinant penkių iki šiol LLRI atliktų Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimo etapų rezultatus, reikia pastebėti, kad ekspertų vertinimai, lyginant skirtingus tyrimo etapus, kinta nuosaikiai ir nuosekliai. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviename tyrimo etape įsijungia ir naujų ekspertų, be to, vertinimai atskirais atvejais gana smarkiai skiriasi nuo oficialios statistikos, galima teigti, jog verslo visuomenė turi gana apibrėžtą nuomonę apie esamą Lietuvos ekonomikos būklę bei jos artimiausias perspektyvas.
- Makroekonominių tyrimų ekspertai įžvelgė būsimos ekonominės krizės Lietuvoje ženklus jau 1998 m. vasarą, kuomet 1999 I pusmečio BVP augimą vertino 1.4 procentinio punkto žemiau nei oficialios prognozės. Tačiau absoliučia reikšme (5.4 proc.) šis vertinimas pasirodė esąs labai optimistinis. 1999 m. pradžioje ekspertai prognozavo, kad per 1999 metus BVP išaugs 4.3 procento. Toks numatomas augimas, nors ir mažesnis už oficialias prognozes (tuo metu jos buvo 5.5 procento), kaip paaiškėjo vėliau, taip pat buvo gerokai per didelis. Jau po pusės metų ekspertų nuomonė gerokai pasikeitė – 1999 m. vasarą I pusmečio BVP augimą ekspertai vertino 0.2 procento (oficialiosios metų prognozės tuo metu buvo 4 procentai), o
- 2000 m. pradžioje 1999 m. BVP augimą – minus 1.8 proc. (LSD duomenimis, 1999 m. BVP smuko 4.1 procento). Taigi, iš ekspertų bei oficialiųjų BVP vertinimų dinamikos 1998-1999 metais galime teigti, kad tyrimo ekspertai, gana sėkmingai užfiksavę krizės pradžią, nesitikėjo, kad ekonominis nuosmukis Lietuvoje bus toks didelis ir bus jaučiamas tokį ilgą laikotarpį. Be to, reikia nepamiršti, kad LLRI tyrimo ekspertai vertina ir prognozuoja rinkos padėtį ir turi daug mažiau galimybių įvertinti stambių valstybinių įmonių, kurių veikla dažnai smarkiai įtakojama ne rinkos jėgų, rezultatus.
- Namų ūkių santaupos bei investicijos, ekspertų nuomone, nuo 1998 m. pradžios iki 1999 m. vidurio didėjo. Per 1999 m. II pusmetį investicijos dar šiek tiek augo, o santaupos išliko tame pačiame lygyje. Žmonių preferencijų pasikeitimas iš taupymo į investicijas gali reikšti, kad esant didesniam neapibrėžtumui dėl pajamų (pajamų mažėjimas, nedarbo lygio kilimas), žmonės labiau linkę įsigyti apčiuopiamus daiktus, o ne laikyti pinigus. Tiesa, tai yra tik prielaida, kuri kol kas nėra patvirtinta kitų duomenų.
- Tiek ekspertų vertinimais, tiek statistikos duomenimis 1998-1999 m. laikotarpiu infliacija Lietuvoje mažėjo. Tačiau absoliučia išraiška ekspertų nurodytas vidurkis yra gerokai didesnis nei statistinis. Šis skirtumas išaugo nuo 1.3 karto 1997 m. tyrime iki 8 kartų naujausiame tyrime (ekspertų nurodytas 1999 m. infliacijos vidurkis 2.4 proc., LSD – 0.3 proc.). Šis skirtumas iš esmės yra nulemtas skirtingų metodikų: LLRI tyrimo ekspertai vertina bendrą vidutinį prekių bei paslaugų kainų augimą, o statistika skaičiuoja baigtinio prekių bei paslaugų krepšelio kainų augimo svertinį vidurkį.
- Šešėlinė ekonomika per pastaruosius du metus, ekspertų nuomone, po truputį mažėjo. 1998 metais šešėlinės ekonomikos dalis BVP sudarė 27.4, o 1999 m. – 22 procentus. Ryškiausias šešėlinės ekonomikos sumažėjimas ekspertų vertinimais buvo 1998 m. II pusmetį. Neapskaitytos ekonominės veiklos apimčių sumažėjimui įtakos turėjo daugelis faktorių. Vienas iš jų – ekonominė krizė Rusijoje (jos išdavoje sumažėjo paklausa daliai šešėliniame sektoriuje gaminamos produkcijos). Kita vertus, pablogėjus ekonominei situacijai Lietuvoje, padidėjo paskatos naudotis pigesnėmis šešėlinio sektoriaus paslaugomis. Sunku pasakyti, kokį poveikį neapskaitomos ekonomikos apimtims padarė vienas ar kitas antraeilis veiksnys. Juo labiau, kad viena pagrindinių šešėlinės ekonomikos savybių yra nuolatinis kitimas bei prisitaikymas prie naujų aplinkybių. Akivaizdu viena – šešėlinė veikla realiai gali sumažėti tik pagerinus sąlygas „nešešėliniam“ verslui.
- Aiškiausiai ekonominius sunkumus 1998-1999 m. atspindi įmonių rodikliai. Vidutinis įmonių pelningumas bei nuosavybės grąža šiuo laikotarpiu mažėjo. Vidutinis pelningumas sumažėjodaugiau nei dvigubai: nuo 12.3 proc. 1997 metais iki 5.7 proc. 1999 metais, o nuosavybės grąža – 1.7 karto: nuo 18.8 iki 11 procentų. Ekspertų vertinama vidutiniškai investuojama įmonių pelno dalis 1998 m. pasiekė 57 proc. ir tokia išlieka. Pastebėtina, kad krintant įmonių pelnams, įmonių investicijos iš pelno nemažėja. Tai byloja apie tai, kad konkurencija tarp įmonių verčia jas išlaikyti investicijų lygį. Kita padidėjusios konkurencijos pasekmė yra didėjantys skirtumai tarp atskirų įmonių pelningumo rodiklių. Pvz., šiame tyrime LLRI duomenų bazėje užfiksuotų įmonių, turėjusių grynojo pelno, pelningumas 1999 m. yra 6.6 karto didesnis už visų duomenų bazėje esančių įmonių vidutinį pelningumą. 1997 m. šis skirtumas buvo 1.5, 1998 m. – 2.5 karto. Konkurencija vidaus rinkoje sustiprėjo dėl dviejų pagrindinių priežasčių: išorinių, susijusių su sumažėjusia paklausa užsienio rinkose, bei vidinių, susijusių su gyventojų perkamosios galios Lietuvoje smukimu. Tačiau visų įmonių – tiek laiminčių konkurencinėje kovoje, tiek pralaiminčių – rezultatus blogina nepalankios verslo sąlygos.
- Paskolų litais palūkanos aptariamuoju laikotarpiu šiek tiek augo tiek ekspertų vertinimais, tiek Lietuvos banko duomenimis. Per du metus 6-12 mėn. trukmės paskolų litais vidutinės palūkanos, ekspertų vertinimais, išaugo 1 proc. punktu, o Lietuvos banko duomenimis – nuo 0.7 proc. punkto. Tokios pat trukmės paskolos JAV doleriais, ekspertų nuomone, pabrango tik 0.4 proc. punktų, o Lietuvos banko duomenimis, paskolos užsienio valiuta pabrango 1.5 proc. punktų. Ekspertų nuomone, indėlių (1-3 mėn. trukmės) palūkanos 1998-1999 metais padidėjo mažiau nei paskolų: litais – 0.7, JAV doleriais – 0.1 proc. punkto. Lietuvos banko duomenimis, indėliai litais pabrango 1.1, o valiuta – 0.1 proc. punkto. Taigi, ekspertų nuomone, paskolų ir indėlių JAV doleriais kainos laikėsi stabilios, o litais – truputį padidėjo. LB duomenimis, paskolos JAV doleriais brango labiau nei litais, o indėliai atvirkščiai. Tačiau atsižvelgiant į nurodytų pokyčių dydžius, galima taigi, jog pinigų kaina Lietuvoje išsilaikė gana stabili. Esant ekonominiam nuosmukiui, tokie pinigų kainos pokyčiai gali būti laikomi normaliais.
