4-asis Lietuvos ekonomikos tyrimas (1999/2000-1)

VISĄ TYRIMĄ RASITE ČIA.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato ketvirtą Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimo studiją. Šia studija tęsiamas 1997 m. pradėtas pagrindinių Lietuvos ekonominių rodiklių tyrimas, grindžiamas rinkos dalyvių vertinimais bei prognozėmis. Pristatomi 1999 m. pirmojo pusmečio vertinimai bei prognozės laikotarpiui nuo 1999 m. vidurio iki 2000 m. vidurio.

Apklausos anketoje ekspertai buvo prašomi įvertinti šiuos ekonominius rodiklius: bendro vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, infliaciją, gamintojų kainų indeksą, nedarbo lygį, darbo užmokestį, namų ūkių pajamas, jų dalį skiriamą investicijoms, namų ūkių pajamų dalį, skiriamą santaupoms, darbo užmokesčio dalį namų ūkių pajamose, neapskaitytą importą ir eksportą, įmonių pelningumą, nuosavybės grąžą bei investicijas, nominalias paskolų ir indėlių palūkanų normas, nebankinių paskolų dalį paskolų rinkoje, ir prognozuojamas VVP palūkanų normas bei lito kursą su doleriu. Rodiklių sąrašas po trečiojo tyrimo etapo nebuvo koreguojamas.

Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:

  • Tiek ekspertų vertinamas, tiek statistinis BVP augimas 1998-1999 metais svyruoja daugiau negu tikimasi prognozuojant. BVP augimo prognozės taip pat svyruoja, priklausomai nuo vertinimo laiko. Pastaruoju metu vyrauja tendencija, kad kuo naujesnės prognozės, tuo BVP augimo įverčiai mažesni. Žinoma, esant trumpesniam periodui, kai kuriuos rodiklius prognozuoti lengviau. LLRI tyrime numatyti tik metų trukmės prognozavimo intervalai, t.y., ekspertams nesuteikiama proga praėjus pusmečiui metų prognozes patikslinti. Tai apsunkina interpretacijas, ypač lyginant su nuolat kintančiomis oficialiosiomis prognozėmis. Ateityje tikslinga diferencijuoti prognozuojamą laikotarpį, t.y., vasarą atliekamo tyrimo metu klausti ne tik prognozių iki kitų metų vasaros, bet ir patikslinti einamųjų metų prognozes.
  • Tiek ekspertų, tiek oficialiosios statistikos duomenimis, infliacija Lietuvoje iki 1999 m. pirmojo pusmečio mažėjo. Tyrimo ekspertų vertinimais, per metus iki 2000 m. vidurio, infliacija bus mažesnė nei 1998 m. Finansų ministerija mano, kad 2000 m. infliacija bus beveik dvigubai didesnė nei planuojama 1999 m.46. Ekspertų nuomone, nuo 1997 mažėjęs gamintojų kainų indeksas toliau nekris. Statistikos duomenimis, GKI, smarkiai kritęs pirmąjį
  • 1998 m. pusmetį, per 1999 m. pirmus šešis mėnesius išaugo. Tiek infliacijos, tiek gamintojų kainų indeksų vertinimuose, pateiktuose 1999 vasarą, skirtumas tarp ekspertų ir oficialiosios nuomonės daug mažesnis nei ankstesniuose tyrimo etapuose.
  • Šešėlinė ekonomika bei neapskaityta užsienio prekyba vertinami be žymesnių pokyčių, pokyčių nenumatoma ir sekančiais metais. Ekspertų nuomone, nedarbo lygis didmiestyje bei mieste po truputį auga. Nurodomas augimo tempas nėra toks spartus, kaip rodo darbo biržos duomenys. Tačiau darbo biržos skelbiami nedarbo rodikliai tebėra gerokai žemesni už LLRI tyrimo ekspertų vertinimus.
  • Ekspertų nuomone, vidutinis darbo užmokestis šalyje auga, tačiau ne taip greitai, kaip buvo prognozuojama prieš metus. Naujausio tyrimo duomenimis, laikotarpiui iki 2000 m. vidurio numatomas vos 3 proc. metinis darbo užmokesčio augimas. Namų ūkių pajamos kinta labai nedaug. 1999 I pusmetį fiksuojamas šioks toks namų ūkių pajamų padidėjimas, tačiau jis vis dar nesiekia 1997 m. prognozuoto dydžio (698 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui). Atotrūkis tarp ekspertų pateiktų darbo užmokesčio bei namų ūkių pajamų dydžių ir atitinkamų statistinių duomenų išlieka gana didelis (apie 45 proc.).
  • Skirtingai nuo vyraujančios nuomonės, kad žmonės Lietuvoje nelinkę taupyti, ekspertai nurodo stabilias ir nemažas namų ūkių taupymo bei investicijų apimtis:   šio tyrimo duomenimis namų ūkiai taupo bei investuoja apie 25 proc. savo pajamų. Tiesa, LLRI tyrime vartojama namų ūkių investicijų sąvoka nėra tapati investicijų sąvokai, tradiciškai vartojamai makroekonomikoje*, todėl namų ūkių investicijų rodikliai negali pasitarnauti lyginant ekspertų duomenis su investicijų apimtimis šalyje. Tačiau namų ūkių mastelyje tai yra labai apčiuopiama bei informatyvi sąvoka. Namų ūkių taupymo mastai, nurodomi ekspertų, yra gerokai didesni, nei statistiniai namų ūkių taupymo parametrai. Atsižvelgiant į tai, kad Statistikos departamentui tiriant namų ūkių finansus duomenų apie namų ūkių taupymą nesurenkama pakankamai, galime teigti, kad šis rodiklis atspindimas tik per komercinių bankų indėlius. Tuo tarpu LLRI tyrimo ekspertų vertinimuose atsispindi ir tos santaupos, kurias žmonės laiko ne finansinėse institucijose.