Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristato trečiojo Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimo etapo rezultatus. Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimas buvo pradėtas 1997 m., kiekviename iš pirmųjų dviejų etapų dalyvavo apie 50 ekspertų, kurių vertinimai ir prognozės buvo susisteminti ir išanalizuoti lyginant su prieinamų statistinių šaltinių duomenimis ir pristatyti atskirose studijose[1].
Kaip ir ankstesniuose leidiniuose, pristatomoje studijoje visų pirma pateikiami tyrimo tikslai, metodologinis pagrindimas, nagrinėjami rodikliai bei jų analizės būdai, interpretuojami atskirų makroekonominių rodiklių vertinimai, o studijos pabaigoje pateikiami apibendrinimai, įžvalgos ir lyginamojo pobūdžio pastebėjimai. Studija yra parašyta lietuvių ir anglų kalbomis.
Pagrindinis tyrimo tikslas yra pateikti ekonominių rodiklių, reikalingų verslui planuoti, vertinimus, grindžiamus rinkos dalyvių (ekspertų) nuomonėmis, suteikti skaitytojams galimybę palyginti šiuos vertinimus su prieinamais oficialiais statistiniais duomenimis ir pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas. Vertėtų pabrėžti, jog šiuo tyrimu nesiekiama paneigti oficialių statistinių duomenų, kurių daugumą ruošia Lietuvos statistikos departamentas (LSD). LLRI tyrimas yra grindžiamas kitokia metodologija, nei LSD duomenų rinkimo ir apibendrinimo būdai, ir gaunami kitokie ekonominių rodiklių vertinimai. Alternatyvių vertinimų prasmingumas grindžiamas įvairiapusiškesnio informacijos pasirinkimo nauda. Operatyvumo bei pateikimo formos prasme situacija statistinės informacijos rinkoje išlieka gana prasta – oficiali informacija pateikiama praėjus ilgam laiko tarpui, duomenys nesusisteminti ir pateikiami nepritaikius jų vartojimui. Tačiau LLRI studija grindžiama ne vien minėtomis priežastimis. Esamo laikotarpio bei mažos ir atviros šalies ūkio specifika yra susijusi su sparčiais ekonomikos pokyčiais, kurių vienu iš pavyzdžių yra ekonominės krizės Rusijoje pasekmės. Rinkos dalyviai operatyviau įvertina pokyčius, nei oficialios statistikos institucijos. Be to, kai kurių reiškinių oficialios statistikos institucijos negali įvertinti dėl šių reiškinių prigimties. Geriausiu pavyzdžiu yra šešėlinė ūkio dalis. Galiausiai, studijoje ne tik pateikiami ekspertų vertinimai bei atitinkami oficialūs rodiklių dydžiai, bet siekiama tai pateikti vartotojams lengvai prieinamu būdu.
Šiame etape ekspertai vertino 1998 m. ekonominius rodiklius bei prognozavo jų dydžius 1999 m. 1999 m. pradžios vertinimai buvo formuojami gana smarkiai pasikeitusioje aplinkoje – tuo metu akivaizdžios tapo ekonominės krizės Rusijoje pasekmės Lietuvos verslui, nors krizė buvo prognozuojama dar antrajame tyrimo etape. Be abejo krizės pasekmės turėjo įtakos ekspertų vertinimams. Beje, atsižvelgiant į pakitusią ekonominę situaciją, savo prognozes kiek vėliau pakoregavo ir valstybinės institucijos, ir dažniausiai pakoreguoti oficialūs vertinimai priartėdavo prie ekspertinių. Šiame tyrimų etape dalyvavo 46 ekspertai, kurie vertino ir prognozavo šiuos ekonominius rodiklius: bendro vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, infliaciją, gamintojų kainų indeksą, nedarbo lygį, darbo užmokestį, namų ūkių pajamas, namų ūkių investicijas, namų ūkių taupymą, darbo užmokesčio dalį namų ūkių pajamose, neapskaitytą importą ir eksportą, įmonių pelningumą, nuosavybės grąžą bei investicijas, nominalias paskolų ir indėlių palūkanų normas, nebankinių paskolų dalį paskolų rinkoje, ir prognozuojamas VVP palūkanų normas bei lito kursą su doleriu.
Tyrimą finansavo Vilniaus bankas, Omnitel ir Atlas Economic Research Foundation.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai
LLRI tyrimo dalyvių vertinimais, 1998 m. Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) augimas buvo vidutiniškai lygus 4.9 proc. (oficialusis BVP augimo dydis po keleto koregavimų siekė 5.1 proc.). Ekspertų nuomone, 1999 m. BVP augimas turėtų sumažėti iki 4.3 proc. (oficialios prognozės 1999 m. svyruoja nuo 3.7 proc. iki 4.1 proc.).
Šešėlinė ekonomika, tyrimo dalyvių nuomone, 1998 m. vidutiniškai sudarė 24 proc. Lietuvos BVP. Šiems metams prognozuojamas labai nedidelis šešėlinės ekonomikos dalies BVP sumažėjimas – iki 22.5 proc. Šešėlinės dalies dydis išlieka panašus visuose trijuose tyrimo etapuose.
Neapskaitomas importas, ekspertų nuomone, 1998 m. vidutiniškai buvo lygus 21 proc. importo, neapskaitomas eksportas – vidutiniškai 17 proc. viso eksporto. 1999 m. prognozuojama vidutinė neapskaitomo importo dalis turėtų sudaryti 20 proc. viso importo, neapskaitomo eksporto dalis – vidutiniškai 15.6 proc. viso eksporto.
Infliacija, LLRI tyrimo dalyvių nuomone, 1998 m. buvo vidutiniškai lygi 5.5 proc. (oficialiais vertinimais, infliacija 1998 m. palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėn. buvo lygi 2.4 proc.). 1999 m. ekspertai prognozuoja 6.5 proc. dydžio infliaciją (oficialios prognozės yra 4 proc.). Ankstesniuose tyrimo etapuose ekspertų pateikiami infliacijos dydžiai taip pat gerokai viršijo oficialius vertinimus.
Tyrimo dalyvių nuomone, gamintojų kainų indeksas (GKI) 1998 m. vidutiniškai buvo lygus 102.7. Prognozuojamas nedidelis GKI padidėjimas 1999 m. iki 103.7.
Nedarbo lygis Lietuvoje (neskaitant kaimo) 1998 m., ekspertų nuomone, vidutiniškai siekė 10.5 proc. (oficialiais vertinimais, grindžiamais darbo biržos duomenimis, – 6.4 proc.). 1999 m., ekspertų nuomone, nedarbo lygis išaugs iki 11.7 proc. (oficialiais duomenimis – iki 7.3 proc.). Nors skirtumas tarp ekspertų vertinimų ir oficialių duomenų šioje srityje šiek tiek sumažėjo, jis dar siekia maždaug pusantro karto.
Dauguma tyrime dalyvavusiųjų ekspertų (72 proc., t.y. šiek tiek daugiau, nei ankstesniame etape) prognozuoja, jog šiais metais lito kursas su JAV doleriu išliks nepakitęs.
Ekspertų nuomone, 1998 m. vidutinis neto darbo užmokestis Lietuvoje neskaitant kaimo buvo lygus 955 Lt. (atitinkamas oficialus rodiklis – 753 Lt.). Ekspertai prognozuoja, kad 1999 m. vidutinis darbo užmokestis augs ir bus vidutiniškai lygus 1041 Lt. (atitinkamas oficialus rodiklis yra 897 Lt.).
Vidutinės namų ūkio pajamos vienam nariui 1998 m., tyrimo dalyvių nuomone, didmiestyje buvo lygios 821 Lt., mieste – 582 Lt., kaime – 330 Lt. (atitinkami oficialūs vertinimai buvo 483 Lt, 365 Lt. ir 252 Lt.). Prognozuojama, jog 1999 m. vidutinės namų ūkių pajamos vienam nariui didmiestyje bus 883 Lt., mieste – 629 Lt., kaime – 351 Lt.
Darbo užmokesčio dalis namų ūkių pajamose, ekspertų nuomone, 1998 m. didmiestyje sudarė 85 proc., mieste – 78 proc., kaime – 42 proc. Šis rodiklis 1999 m., respondentų nuomone, bus lygus didmiestyje 86 proc., mieste – 79 proc., kaime – 42 proc.
Namų ūkių santaupos 1998 m., tyrimo dalyvių nuomone, didmiestyje buvo vidutiniškai lygios 328 Lt., mieste – 210 Lt., kaime – 89 Lt. Prognozuojama, kad namų ūkių santaupos šiais metais vidutiniškai bus lygios didmiestyje 357 Lt., mieste – 233 Lt., kaime – 100 Lt. Namų ūkių investicijos 1998 m., respondentų nuomone, buvo lygios didmiestyje 280 Lt., mieste – 175 Lt., kaime – 65 Lt. Kaip ir santaupų atveju, prognozuojamas nedidelis namų ūkių investicijų išaugimas šiais metais: didmiestyje iki 315 Lt., mieste – 197 Lt., kaime – 75 Lt.
Lietuvos įmonių pelningumo vidurkis, tyrimo dalyvių nuomone, 1998 m. buvo lygus 8.6 proc., prognozuojamas sumažėjimas šiais metais iki 8 proc. Įmonių nuosavybės grąža, ekspertų nuomone, 1998 m. buvo vidutiniškai lygi 15.1 proc., ji 1999 m. turėtų sumažėti iki 14.2 proc. Investuojamas įmonių pelnas, tyrimo dalyvių nuomone, 1998 m. buvo vidutiniškai lygus 57 proc. pelno, ir prognozuojamas nedidelis investuojamos pelno dalies padidėjimas šiais metais iki 60 proc.
6-12 mėn. trukmės paskolų litais metinių palūkanų norma, ekspertų nuomone, 1999 m. turėtų išlikti 14.0 proc. 6-12 mėn. trukmės paskolų JAV doleriais metinių palūkanų norma, tyrimo dalyvių nuomone, 1999 m. bus lygi 11.5 proc. (Lietuvos banko duomenimis atitinkamų paskolų palūkanų normų vidurkiai 1998 m. buvo 12.6 ir 10.9 proc.)
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, 1-3 mėn. trukmės indėlių litais metinių palūkanų norma 1999 m. turėtų siekti 6.4 proc. 1-3 mėn. trukmės indėlių JAV doleriais metinių palūkanų norma 1999 m. ji turėtų būti lygi 4.6 proc. (Lietuvos banko duomenimis atitinkamų indėlių palūkanų normų vidurkiai 1998 m. buvo 6.5 ir 4.1 proc.)
LLRI tyrimo dalyviai prognozuoja, jog metų trukmės vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų norma 1999 m. bus vidutiniškai lygi 11.5 proc.
Galiausiai, tyrimo dalyvių nuomone, paskolų rinkos dalis, tenkanti ne bankams, 1998 m. buvo vidutiniškai lygi 20.3 proc. visų paskolų. Prognozuojamas labai nedidelis nebankinių paskolų dalies sumažėjimas 1999 m. iki 18.5 proc.
Išvados
Kaip ir ankstesnių tyrimo etapų metu, išlieka pagrindiniai ekspertų vertinimų bei oficialiosios statistikos skirtumai, nors kai kurių rodiklių atveju šie skirtumai sumažėjo. Ypač sumažėjo skirtumas tarp BVP augimo vertinimų, ir po keleto Lietuvos statistikos departamento atliktų patikslinimų, atsižvelgiant į Rusijos ekonominės krizės įtaką, oficialus BVP augimo dydis 1998 m. tapo beveik lygus tyrimo ekspertų vertinimams. Kaip ir anksčiau, LLRI tyrimo dalyvių vertinimais infliacija yra pastebimai didesnė, nei nurodo Lietuvos statistikos departamentas. Taip pat maždaug dvigubai didesnis, remiantis ekspertų vertinimais, išlieka nedarbo lygis, nei nurodo Lietuvos Darbo birža. Didelė išlieka šešėlinės ekonomikos dalis, kurią taip pat iliustruoja neapskaitomos prekybos vertinimai, ir kurių oficialios institucijos nėra pajėgios įvertinti dėl šių reiškinių prigimties. Beje, kai kurių rodiklių vertinimų ar jų prognozių, pvz. nebankinių paskolų rinkos dalies ar įmonių investuojamos pelno dalies, vyriausybės institucijos reguliariai netiria.
Kaip ir anksčiau, LLRI tyrimo dalyvių nuomone, Lietuvos namų ūkio pajamos bei darbo užmokestis yra didesni nei nurodo Lietuvos statistikos departamentas. Tiesa, vertinimų skirtumas darbo užmokesčio atveju sumažėjo ir oficialūs duomenys šiek tiek priartėjo prie ekspertų vertinimų. Ekspertinės darbo užmokesčio prognozės 1999 m. viršija oficialiąsias (pagal atnaujintą Ūkio ministerijos prognozių variantą) tik 16 procentų. Namų ūkio pajamų atveju, vertinimų skirtumai išlieka gana dideli.
Apibendrinant LLRI tyrimo dalyvių vertinimus ir lyginant juos tarpusavyje bei su oficialiais ekonominiais rodikliais galima pastebėti keletą tendencijų. Pirma, atlikti palyginimai teikia pagrindo manyti, jog LLRI tyrimo dalyvių vertinimai gana gerai atspindi realius ūkio procesus. LLRI tyrimo dalyviai, operatyviau susidurdami su pokyčių rinkoje ženklais, gali įvertinti galimus pokyčius iš anksto ir geriau atsižvelgdami į ūkio vidaus bei išorinės aplinkos raidos tendencijas. Tai patvirtino ir ekonominės krizės Rusijoje poveikio Lietuvos ūkiui apraiškos ir ekspertų vertinimai antrame bei trečiame tyrimo etapuose. Taigi, ekspertų vertinimai gerai atskleidžia realius ekonominius procesus, ir jų nevertėtų ignoruoti. Antra, lyginant visus tris LLRI tyrimo etapus, galima pastebėti, jog ekspertų vertinimai nuosekliai siejasi tarpusavyje, t.y., nepastebime ryškesnių vertinimų „šuolių“. Tai taip pat byloja apie vertinimų atitikimą realiems ekonominiams procesams. Galiausiai, tenka pastebėti, jog padėtis ekonominės informacijos rinkoje taip pat byloja apie alternatyvių vertinimų poreikį, kai kurių rodiklių oficialios institucijos nevertina ar neprognozuoja, pateikiamos prognozės yra pavėluotos, o jų pagrindimas dažnai yra neaiškus. LLRI pristatoma studija yra reikalinga ir prisideda prie ekonominės informacijos teikimo ir diskusijos ekonominės politikos temomis.
[1] Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimas 1997/1998, 1998; Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimas 1998/1999 (I), 1998.
