Taigi Al Gore ir IPCC gavo Nobelio Taikos premiją, kuri skiriama už tai, kad pasaulis tapo taikesne vieta. Čia be abejo galima kvestionuoti šio sprendimo logiką, nes būtent dėl Al Gore didele dalimi prisidėjo prie to, kad debatas apie klimato kaitą tapo labiau poliarizuotas ir politizuotas.
Nobelio premija fizikos, chemijos, medicinos, literatūros ar ekonomikos srityje yra teikiamos už mokslinius pasiekimus. Taikos premija nėra mokslinio pasiekimo įvertinimas, tad Nobelio premijos komitetas jokiu būdu nepasakė, kad Al Gore ir IPCC darbai Klimato mokslo srityje verti Nobelio premijos įvertinimo.
Kaip teisingai pastebi Economist paskutiniųjų metų Nobelio taikos prizas tampa vis neaiškesnis, o ir pati „taikos“ sąvoka plečiasi ir tampa vis sunkiau apibrėžiama. Su šia idėja sutinka ir pati Nobelio prizo organizacija. Pvz., 2006 m. laimėtojai Mohammad Yunus ir Grameen Bank išplėtojo mikrokredito sistemą, kuri leido neturtingiems Bangladešo gyventojams pradėti savo verslą. Be abejo, tai pagerino gyventojų padėtį, bet vėlgi, tai sunkiai atitinka tradicinę „taikos sampratą“ ir kontrastuoja su ankstesniais Taikos prizų laimėtojų pasiekimais.
Be to, Nobelio taikos prizas turi ir savo kontraversijų – pvz., jo skyrimas Yaseer Arafat. Reikėtų priminti ir kitus kandidatus Nobelio Taikos prizui – Hitlerį, Staliną ar Mussolinį, kurie nors ir nelaimėjo, tačiau puikiai iliustruoja, kad Taikos premija atsižvelgia ir tuometiniu kandidatų populiarumą – bruožas, kuriuo Al Gore dabar iš tikro pasižymi.
Trumpai tariant, šis sprendimas nėra nei stebinantis, nei kažkuo ypatingas. Taip, dar vienas patvirtinimas, kad Al Gore tarp europiečių yra populiarus (laimėtoją nustato norvegai). Ne, ne patvirtinimas, kad Al Gore advokatuojama apokaliptinė ateities vizija yra mokslinis faktas.
