LLRI informuoja apie planuojamus pokyčius valdyme

Artėjant 11-ajam gimtadieniui, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) praneša apie planuojamus pakeitimus valdyme. Lapkričio 23 d. įvyks neeilinis visuotinis susirinkimas, kuriame LLRI prezidentė Elena Leontjeva pateiks siūlymą nauju instituto vadovu išrinkti Ugnių Trumpą, šiuo metu einantį viceprezidento pareigas, o viceprezidentėmis – Rūtą Vainienę ir Guodą Steponavičienę.

 

Perdavusi instituto vadovavimą, E. Leontjeva ketina atnaujinti LLRI tarybą ir dalyvauti jos veikloje, daugiau laiko skirti kūrybai. Be to, ji ir toliau prisidės prie svarbiausių instituto iniciatyvų, konsultuos kolegas.

 

 

LLRI prezidentė džiaugiasi subūrusi stiprią ir mąstančią instituto komandą ir teigia esanti tikra, kad ji tęs laisvosios rinkos įtvirtinimo misiją. „Visada smagu, kai sukuri tai, kas gyvybinga, o gyvybinga tai, kas gali gyventi be kasdienės įkūrėjo priežiūros,“ – sako ji.

 

„Jau kurį laiką jaučiu, kad man nepakanka rašyti tik straipsnius ir koncepcijas. Visada ieškojau naujų būdų skleisti laisvosios rinkos idėjas. Idėjos turi ateiti pas žmones, kad imtų juose gyventi, o labiausiai tam tinkama forma – knygos,“ – savo sprendimą motyvuoja E. Leontjeva.

 

Dalyvaudama atnaujintos LLRI tarybos darbe, E. Leontjeva tikisi išplėsti instituto veiklos ribas ir rasti naujų jos formų.

 

Lygiai prieš vienuolika metų E. Leontjeva kartu su penkiais bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, o 1993-iais buvo išrinkta jo prezidente. Per jos vadovavimo metus LLRI, teikdamas siūlymus ir dalyvaudamas įstatymų kūrimo procese, padėjo sukurti kapitalo rinkos teisinius pamatus, Lito patikimumo įstatymu įtvirtinti valiutų tarybos modelį, įdiegti viešą bankų atskaitomybę ir skaidresnius veiklos principus. Institutas taip pat parengė mokesčių koncepciją, kuri leido pagerinti oficialią mokesčių politiką, paruošė dirvą perėjimui prie privačios pensijų sistemos ir Pensijų fondų įstatymo priėmimui, subrandino dereguliavimo koncepciją ir inicijavo platų biurokratijos mažinimo ir verslo sąlygų gerinimo judėjimą.

 

Kadangi LLRI buvo viena pirmųjų privačių ne pelno siekiančių organizacijų, jo prezidentei teko puoselėti nevyriausybinio sektoriaus veiklos tradicijas ir kovoti už jo teises. Dabartinis LLRI pripažinimas, anot E. Leontjevos, remiasi ne įstatymų suteiktais įgaliojimais, bet instituto sugebėjimu konceptualiai mąstyti ir pozityviai veikti, argumentuoti teikiamus pasiūlymus, rengti kokybiškus įstatymų projektus ir imtis kitų reikalingų darbų laisvosios rinkos idėjoms įgyvendinti.