E. Ruželė. Šiaudinis kalbos barjeras (0)

Keliauti po pasaulį darosi vis paprasčiau ir pigiau, vis daugiau žmonių keliauja darbo ir laisvalaikio tikslais. Nors anglų kalba gelbsti daugelyje situacijų, atsitinka taip, jog esant svetimoje šalyje prieš akis iškyla kalbos barjeras. Dažnai jis – šiaudinis, butaforinis ir netrukdo susišnekėti, pasiekti tikslo, tačiau kartais – mūrinis, sukuriantis tikrai rimtų problemų. Kalbos barjero tvirtumas labai stipriai priklauso ir nuo ekonominio konteksto. Ką turiu omenyje?

Kukli asmeninė keliavimo patirtis rodo, jog tose situacijose, kai svečioje šalyje tenka dalyvauti savanoriškuose mainuose, kalbos barjeras yra beveik neegzistuojanti problema. Ar tai būtų nakvynės paieška, ar pietūs kavinėje, ar suvenyro pirkimas, problemų susišnekėti beveik nebūna. Taip yra todėl, kad ir keliaujantis, ir paslaugos teikėjas yra suinteresuoti, jog mainai įvyktų, ir abi pusės gautų naudos. Tingėjimas bendrauti su užsieniečiais, nemokančiais vietinės kalbos ilgainiui tampa tuštesnėmis kišenėmis dienos pabaigoje. Tas pats principas galioja ir tuomet, kai kalbame ir ne apie įprastas prekes ir paslaugas, tai veikia ir tuomet, kai Vietiniai nori su jumis nusifotografuoti, apžiūrėti jūsų daiktus, paspausti ranką ir todėl mielai nurodo kelionės kryptį ar duoda atsigerti vandens. Vėlgi, tai – abipusė nauda, nors ir nebūtinai materiali.

Situacija apsisuka aukštyn kojom, kai tenka susidurti su biurokratu, pareigūnu ar valstybinės įmonės darbuotoju. Kalbos barjeras tokiose situacijose labai dažnai tampa neperlipamas. Tai, nors ir nemalonu, tačiau suprantama, nes naudos gavėjas būna tik keliautojas, o kitai pusei nei šilta, nei šalta, mat jų gerovei tai neturi įtakos. Dažnas keliautojas sutiks, jog ši tendencija dažnai pasitvirtina perkant traukinio bilietus valstybinių geležinkelių kasose, siekiant gauti leidimą arba ką nors išsiaiškinti valstybinėse įstaigose. Kitaip tariant, nėra abipusės naudos, nėra ir kalbos.

Be abejo, pasaulyje pilna įvairių žmonių: paslaugių biurokratų ir nemandagių verslininkų. Konkreti situacija gali būti visiškai kitokia, nei aprašyta, tačiau patirtis byloja apie gan akivaizdų skirtumą tarp to, kaip sunku susišnekėti su pardavėju gatvėje ir valstybinio banko klerku. Išvada gan paprasta – savanoriški mainai ne tik daro mus visus turtingesniais, bet ir griauna kalbos barjerus visame pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

20 − 17 =