Ką tai reiškia? Gali pasitaikyti atvejų, kai mokestiniai pažeidimai yra padaromi be mokesčių mokėtojo kaltės ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, kai dėl tam tikrų objektyvių priežasčių mokesčių mokėtojas neturi realios galimybės pateikti mokesčių deklaracijos numatytais terminais (pavyzdžiui, kai jie laikinai nevykdo veiklos). Tokiais atvejais būtų neteisinga bausti mokesčių mokėtoją už laiku nepateiktą deklaraciją.[1] Dėl šios priežasties mokesčių mokėtojas turi turėti teisę tikslinti mokesčio deklaraciją, reikalauti pratęsti jos pateikimo terminą, kreiptis dėl atleidimo nuo jos pateikimo.
Be to, mokestiniai pažeidimai gali būti įvykdyti dėl nuo mokesčių mokėtojo nepriklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, stichijos) arba kai mokesčių mokėtojas yra suklaidintas mokesčių administratoriaus, t.y. gali būti netgi neatsakingas už pažeidimą, tačiau jam vis tiek paskiriama bauda ir skaičiuojami delspinigiai. Jei pats mokesčių administratorius suklaidina mokesčių mokėtoją, reikalauti sumokėti baudas būtų neteisinga.
Net ir tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas yra atsakingas už padarytą pažeidimą, jam skiriama sankcija turi būti proporcingo dydžio: ją skiriant privaloma atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, pažeidimo pripažinimą ir kitas aplinkybes, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Kodėl tai svarbu? Mokesčių mokėtojas neturėtų būti baudžiamas jei mokestinės prievolės neįvykdė dėl objektyvių aplinkybių. Galimybė pasinaudoti teise tikslinti mokesčio deklaraciją, reikalauti pratęsti terminą pateikti mokesčio deklaraciją arba kreiptis dėl atleidimo nuo deklaracijos pateikimo leidžia išvengti atsakomybės ir bausmių, kurios kiltų nevykdant pareigų teisingai apskaičiuoti mokesčius ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas.
Net ir skiriant bausmes už mokesčių pažeidimus, ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas daro didžiausią įtaką pažeidimų skaičiaus mažėjimui. Tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.[2] Taigi už teisės pažeidimus negali būti skiriamos tokios nuobaudos, taip pat ir tokio dydžio baudos, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui.
Šaltinis: LR Konstitucinio Teismo praktika; LR Mokesčių administravimo įstatymo 80 str.1 d.; 76 str. 2 d.; 77 str. 1 d.; VMI Viršininko įsakymo 21-22 p., LR Mokesčių administravimo įstatymo 100 str., 141 str.:
„[...] privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui;“[3]
„Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais mokesčio deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) mirties atveju, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko mirties atveju bei kitais centrinio mokesčių administratoriaus nurodytais atvejais.“
„[...] deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas, kai mokesčių mokėtojas (fizinis asmuo) ar neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas: miršta (pripažįstamas mirusiu); pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu; pripažįstamas nežinia kur esančiu.“
„Deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas atsiradus tokioms svarbioms aplinkybėms, dėl kurių mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas negali pateikti deklaracijos: einamojo mokestinio laikotarpio dokumentų praradimas, kuris yra patvirtintas atitinkamos institucijos dokumentais (policijos komisariato, priešgaisrinės apsaugos tarnybos ir pan.) arba tam turinčių teisę institucijų dokumentų poėmis; deklaracija negali būti pateikta dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (pvz., avarijos, stichinės nelaimės) ar kitų svarbių aplinkybių (pvz., sulaikymas įkalinimo vietose ir pan.).“
“1. Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu:
[...]
2) yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas;
3) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.”
“1. Atleidimo nuo [...] paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra:
1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;
2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;
3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;
4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.”
“Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.”
LR Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis “Mokesčių mokėtojų ir trečiųjų asmenų atsakomybė už kitus mokesčių įstatymų pažeidimus”:
“Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą.”
Administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 2 dalis:
“Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.”
“Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.”
[1] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo apibendrintas komentaras, p. 284.
[2] http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta348/summary
[3] LRKT 2004-12-13 nutarimas.
