Užduotys moksleiviams: ką renkiesi: 100 kavos pupelių ar 100 bitcoinų?

Šiandien jie yra popieriniai ir elektroniniai, juos galima laikyti kišenėje, plastikinėje kortelėje arba tiesiog internete, jų nelengva įgyti, bet labai paprasta leisti. Anksčiau jie buvo laikomi tvartuose, slypėjo žemės gelmėse, upių dugnuose ar augo laukuose, buvo sunku juos nešiotis, jais keistis ir juos vertinti. Tačiau visais laikais daugelis jų norėjo ir kuo daugiau tuo geriau. Apie ką mes čia?

Apie kavą ir bitcoinus! Apie pinigus!

Kodėl vieni dalykai gali būti pinigais, o kiti ne? Kaip pinigai atsirado? Ar žmonės tikrai nori pinigų? Kodėl negalima pinigų prispausdinti tiek, kad visiems pakaktų? Kaip atrodytų pasaulis be pinigų?

16.1

Kaip ir kodėl pinigai atsirado?

Seniai labai seniai, kai dar nebuvo interneto ir žmonės viską sau pasigamindavo patys, ne tik gyventi, bet ir išgyventi buvo sudėtinga. Jei tai būtų tęsęsi ir toliau internetas taip ir nebūtų atsiradęs. Kam gi šautų į galvą mintis apie pasaulinį kompiuterių tinklą po visos dienos medžioklės, statybų ir saugojimosi nuo laukinių žvėrių? Taigi, kad išgyventi būtų paprasčiau žmonės sumanė darbais pasidalinti – Fredas gamina sūrį, o Barnis tuo metu siuva batus.

Dienos pabaigoje jie savo darbo vaisiais apsikeičia – mainais į sūrį Fredas gauna vieną batą. Taip daug paprasčiau nei stengtis viskuo pasirūpinti pačiam. Ilgainiui Fredas įgunda gaminti sūrį greičiau ir skaniau, o Barnis pagamina vis daugiau kokybiškų batų. Taip nutinka, nes kiekvienas iš vyrukų užsiima tuo ką moka geriausiai ir savo įgūdžius šioje srityje tobulina. Darbų pasidalinimas suteikia ir daugiau laisvo laiko, kurio metu gali ir mintis apie internetą gimti.

Besimainydami savo darbo rezultatais žmonės suprato, jog daiktais mainytis nepatogu. Jeigu gamini ožkos pieno sūrį ir tau reikia batų, turi surasti batsiuvį, kuris dievina ožkos pieno sūrį. Jeigu nori nusipirkti vilko kailį žiemai, reikia rasti medžiotoją, kuris taip pat yra ožkos pieno sūrio mėgėjas. Ekonomistai tai vadina dvigubo atitikimo dėsniu – kai kitam žmogui reikia to ką jam siūlai ir jis mainais nori duoti tai, ko reikia tau. Akivaizdu, jog tai yra ypatingai sudėtinga misija. Taigi, ilgainiui žmonės suprato, kad kai kurias prekes lengviau išmainyti, nes visi jų nori, pavyzdžiui kavos pupelės daugeliui reikalingesnės nei ožkos pieno sūris. Be to kavos pupeles lengva pasverti, suskaičiuoti, padalinti, jos negenda ir jas patogiau laikyti. Todėl kavos pupelės patogios ne tik kavą virti, bet ir palengvinti mainus, taigi jos buvo naudojamos kaip pinigai. Kaip dalykas, kurį gali iškeisti į bet kurį kitą dalyką, nes visi jo nori. Pagrindinė pinigų funkcija – mainų palengvinimas. Istorijoje pinigais buvo: arbata, druska, kriauklelės ir net vergai. O labiausiai išpopuliarėjo auksas ir sidabras. Tačiau vėliau žmonės suprato, jog nešiotis daug auksinių monetų su savimi nėra saugu. Įsivaizduok, eini per kaimą su pilnom kišenėm aukso, o jei dar visą vežimą sūrių pardavęs – gali ir ryšulėlio prireikti. Sutiksi, jog nepatogu, sunku ir pavojinga. Todėl, auksas būdavo padedamas pasaugoti ir už tai išrašomas pasaugos kvitas. Tokios aukso saugojimo vietos – tai pirmieji bankai. Taip ir atsirado žodis – banknotas. Banknotais naudojamės ir šiandien.

Kodėl kava geresnis pinigas nei ožkos sūris?

Kaip jau supratai, pinigais negali būti bet kas. Pinigai turi turėti tam tikras savybes. Visų pirma, juos turi vertinti ir laikyti galiojančiais visi žmonės – pinigai turi būti visuotinai pripažįstami. Taip pat labai svarbu, kad pinigus būtų patogu nešiotis – portatyvumo savybė. Pinigai turi būti ilgaamžiai – patvarūs. Jais turėtų būti nesudėtinga atiduoti grąžą, todėl pinigai turi turėti ir dalumo savybę. Pinigus turi būti lengva identifikuoti – jie turi būti atpažįstami. Ir paskutinė, tačiau itin svarbi savybė – pinigai privalo būti riboti, ribotos gėrybės vertinamos labiau ir turi pastovesnę vertę nei tai, kas yra neribota.

Akivaizdu, kad ožkos pieno sūris neišlaiko portatyvumo, patvarumo ir atpažįstamumo egzaminų. O štai kavos pupeles ir nešiotis, ir atpažinti, ir grąžą jomis atiduoti paprasta. Jau nekalbant apie patvarumą ir ilgaamžiškumą – kava naudojimui ir mainymuisi tinkama bent kelis metus, o štai net kelių savaičių ožkos pieno sūris kažin ar ką sudomintų.

Jei nori įvertinti ar tam tikras dalykas galėtų būti naudojamas kaip pinigas – paprasčiausiai atsakyk sau į klausimą – ar taupytum tokius „pinigus“?

Tai ką rinktis – kavą ar bitcoinus?

Jau išsiaiškinome kodėl kava gali būti mainų tarpininku – piniginiu vienetu. O kas tie bitcoinai ir kuom jie geresni ar blogesni už kavą, eurus ir Zimbabvės dolerius?

Bitcoinai – pasaulyje vis labiau populiarėjanti elektroninė valiuta, kuri paremta sudėtingu kompiuteriniu algoritmu. Bitcoinų eros pradžioje vieną bitcoiną buvo galima įsigyti už 1 JAV dolerį, o šiandien jis kainuoja jau apie 200 JAV dolerių. Anksčiau bitcoinais atsiskaityti buvo populiaru tik tarp programuotojų, o šiandien susimokėti bitcoinais gali net ir Vilniaus taksi. Kas lėmė tokį šios valiutos vertės šuolį ir populiarumą?

Svarbiausias bitcoinų privalumas yra tai, kad jų nekontroliuoja viena institucija pvz. centrinis bankas, vyriausybė ar konkretus žmogus. Bitcoinai leidžiami ir prižiūrimi visų jais besinaudojančių bendrai. Norėdami gauti bitcoinų žmonės savo kompiuteriuose paleidžia programėles, kurios jiems juos uždirba. Bitcoinų uždirbimas yra gana ilgai trunkantis ir nemažai resursų kainuojantis procesas: tam reikia didelio pajėgumo kompiuterių ir elektros. Todėl bitcoinai kaip ir auksas turi savo pagaminimo kaštus, kurie riboja jų pasiūlą. Neturėdami vieno valdovo – bitcoinai yra apsaugoti nuo dauginimo ir infliacijos. Skirtingai nei popieriniai pinigai, kurių vyriausybės paliepimu galima prispausdinti kiek nori. O spausdinimas sukelia pinigų nuvertėjimą, kai už tą pačią sumą gali įsigyti mažiau prekių. Pavyzdžiui, kaip Zimbabvėje, kur už 100 trilijonų tegalėjai įsigyti vieną kiaušinį.

16.2

Taigi, bendro bitcoinų kiekio niekas negali bet kad užsinorėjęs padvigubinti. O pasiekus 21 mln. ribą bitcoinų dauginimas bus sustabdytas. Akivaizdu, kad bitcoinai riboti. Taip pat ir pripažįstami – jais atsiskaityti galima vis daugiau vietų. Bitcoinus patogu turėti, jie yra patvarūs, dalūs ir atpažįstami. Tiesa, įsigyti juos yra gan sudėtinga, už juos nusipirkti prekių Maximoje irgi negalėsi, taip pat jų vertė labai svyruojanti.

Tačiau jei jau tektų rinktis – rinkis bitcoinus, jie brangesni už kavos pupeles. Tačiau visos valiutos yra atskiri pasauliai su savais privalumais ir trūkumais. Pinigai vienas įdomiausių, tačiau tuo pačiu ir sudėtingiausių ekonomikos reiškinių. Žymiai paprasčiau juos suprasti – įsimenant pagrindinę jų atsiradimo priežastį ir funkciją – pinigai tėra mainų palengvinimas.

  1. Pagrindinė pinigų funkcija – mainų palengvinimas.
  2. Pinigai atsirado natūraliai. jie nebuvo sugalvoti valdžios ar banko.
  3. Pinigų dauginimas sukelia jų nuvertėjimą – infliaciją.

Žiūrėk vaizdo įrašą: https://goo.gl/Vgb4O2 

UŽDUOTIS: remdamasis video ir tekstu,užpildyk tuščias teksto vietas, papildydamas jas ir savo pavyzdžiais.

Natūriniai mainai neefektyvūs, nes:

Pavyzdžiui…

Natūrinių mainų visuomenėje sudėtinga taupyti, nes…

Pirma problema, kurią išsprendžia pinigai…

Antroji pinigų išsprendžiama problema…

Trečioji mainų išsprendžiama problema…

Pinigų spausdinimas nepadarys žmonių turtingesniais, nes…

Padvigubinus banknotų skaičių – kainos…

Pasitikrink! Atsakymų gairės: goo.gl/JX4d6N